Labai valdinga ir konfliktuojanti žmona

Laba vakara, ganetinai velyva, bet eime prie reikalo.
Gyvenu su zmona, susituoke neilgai, bet bedos prasidejo pries vestuves. Nezinau net nuo ko pradeti. Gal pradekim nuo to, kad mum susipazinus jo turejo vaika, maza, o as labai troskau tureti vaika, bet mane supo vien tustutes, su kuriomis nesieciau savo ateities... Tai va, ji pasirode protinga, rimta, linksma panele, kuri turejo maza dziaugsma. Pradejom draugaut, apsigyvenom kartu, vaikas galvoja, kad esu tikras jos tevelis, as ja taipogi priemiau ir myliu kaip savo kuna ir krauja. Bet po kiek laiko pradejo lysti mano mylimosios blogi iprociai. Ji pradejo nenumaldomai rodyti savo virsu, jeigu nebus kaip ji nori, bus blogai. Jeigu ji prisidirbs - suvers kalte tau. Pradejau su ja kalbetis del tu problemu, kad tai gali sugriaut musu santykius. Bet tai buvo perniek, nes ji tai laike spaudimu keistis (Kaip tai paaiskejo gerokai veliau), nors sakydavo kad stengsis del musu visu. Nors as buvau seimos ismaitintojas, ji visad kisdavos i finansus, nors pati savo pinigus issvaistydavo apdaram ir groziui bendrai paemus. Jos pajamos buvo nedideles, bet galejo skirt dali lesu maistui ar dar kam, apart savo isvaizdos. Del vaiko pradejo keikti kiekviena mano pasiulyta dalyka. Net pacius akivaizdziausius, tarkim vaikui (2.5) metu reiketu eit gult 10 vakaro, o ne kartu su mumis 1-2 nakties. Atpratint vaiks nuo buteliuko, nes jau puikiai moka naudotis puodeliu ir is jo gerti. Ji tiesiog sakydavo "As geriau zinau SAVO vaika" taip ejo viskas, prasidejo ir melas, kuri ji man duodavo ir supykdavo, kad su ja meginu issiaiskint ta tiesa. Taip buvo minamas mano vyriskumas ir vyro vaidmuo seimoje. Bet as tuom ejau, nes begalo mylejau musu (Jos) vaika. Vps tik pagalvojus apie tai, ka tektu isgyvent vaikui, mane tai sugniuzdydavo. Kiek buvo barniu, kad iseidavau is namu pakvepuot grynu oru ir gryzus po poros val vaikas atbega prie duru ir pasako "Teti, myliu tave" mane tai taip kerta per kojas ir puldavau i asaras, kad atrodo, jog ji mane myli labiau nei (tuo met) busima zmona. Po biskuti artejo vestuves, viska rimtai sprendem, atrode geryn eina viskas, bet po vestuviu nieks nepasikeite beveik. Ji toliau griove santykius, o kas svarbiausia dabar ji kaltina mane jeigu supykstu del tokio jos elgesio, as tapau blogieciu, nes man nebeuztenka kantrybes pernest tuos visus sunkumus. As ja labai myliu, bet labiau uz viska myliu musu dukryte... Del jos as labiausiai or stengiaus... Tiek sudo perbridau, nenoriu visko paleist, nes jas labai myliu, bet ka man daryt? Kaip praeit visa ta bruda ir sulaukt to sviesesnio rytojaus? Mes daug barames, o po barniu ji stengiasi max savaite ir vel lenda visos ylos is maiso. Nezinojau kur kreiptis, kaip tik i jus, mielosios. Gal jus patartumet kanors vyrui, kuris visa save yra atidaves seimai... Ir jau nebezino ko griebtis... Jei ju nemyleciau - issiskirciau, bet, deja, per stipriai myliu, kad taip pasielgciau...
Papildyta:
Beja, pamirsau paminet, jog i mano nuomone visad budavo nusispjaunama netik del vaiko. Netgi kai jos paklausiau ar kada buvo atsizvelgta i mano nuomone be barnio ji liko be zodziu ir nieko neatsake, nes as turedavau del savo nuomones kariaut, kad ji buty bent kiek apsvarstoma... Kaip vyrui jaustis vyru, kai dedasi tokie dalykai?

eikit pas psichologa, abu

nu ji bloga,bloga. o tu? visad toks geras? kokios pačio neigiamos savybės?

seimoje vieno zmogaus pastangu neuztenka. abu turi stengtis, abu turi noreti darnos seimoje.

is aprasytos situacijos nepanasu kad jusu zmonai tas svarbu...

speju, kad dar jauni labai esate.

mano patarimas butu: kalbetis ir mokytis kalbetis. rekdami ir bardamiesi niekada nesutarsit, ismokit gincytis ramiai ir argumentuotai: tavo elgesys, kalbos yra netinkamos, o ne TU blogas, netikes ir pan. ar suprantat ka turiu omenyje?

Gerai ir su kaupu pamylėta moteris pikta nebūna Skamba bukai bet tai tiesa, sena kaip pasaulis Ir leiskit jau jai nuspręst kada tą mergaitę guldyt, nesivelkit į tas smulkmenas, po kiek laiko pati pavargs iki 1 -2 val nakties su vaiku tąsytis

Kada gi bus pamyleta, jei vaikas iki 1-2 nemiega.

daug skundų,bet nieko konkretaus. ką būtent ji prisidirba, ką blogai daro ir kodėl tu nori, kad ji keistųsi? gal reikėtų priimt žmogų, koks jis yra, t.y. kai kurie dalykai gal išties yra smulkmenos, nevertos didelių konfliktų?
o ir pats ar viską darai gerai? gal kažkas ir jai nepatinka? siūlau daugiau klausytis jos, ir mažiau kalbėti-moralizuoti pačiam.

Jeigu santykius laikote bridimu per šūdą, kažkokia pozityvia linkme, kažin, ar jie gali pasisukti, nes konstruktyvumo galimybė daugiausia priklauso nuo požiūrio. Vien tai, kad mylite mergaitę, santykių neišgelbės. Tiesiog turite pasirinkti: ar išsiskirstyti, ar bandyti atkurti santykius. Jei pasirenkate pastarąjį variantą, požiūris "mano žmona ragana" visiškai netinka.

Bet, jei autorius leistu vaika guldyt 1-2 val. nakties, irgi liktu kaltas . Tada zmona sakytu, kad vaikas pavakarot neleidzia ir apkaltins vyra, kad ji pavargsta. Man tai is aprasymo zmona kaip ta bobute is auksines zubveles pasakos.
Papildyta:

Kur zmogui dar daugiau klausytis, jei zmona ir taip valdo (bent jau aprase taip). Tai kuom jam dar buti seimoje, jei jo nuomones nesiklausoma?

Ne tik skamba bukai, bet ir yra buka. Galbūt tai jūsų tiesa, bet neprimetinėkit jos kitiems.
Autoriau, o kokio patarimo norit? Iš pat pradžių matėt, kokia ji, tai ką dabar pakeisit? Čia kaip moteris, tekanti už alkoholiko, ir paskui verkianti, koks jos vyras blogas ir kaip gyvenimą jai nuodija. Pasirinkot pats, dabar jau tempkit. Ir (koks atradimas jums buvo tikriausiai!), pasirodo, vaikas negarantuoja, kad moteris nebus tuštutė.

Anaiptol čia nei mano tiesa nei yra buka, matyt gyvenimo mažai matėt ar knygų mažai skaitėt ir tautosaka nesidomit Vyrui nėra erdvės pasireikšt kaip vyrui????? Nu tai pirmyn kur labiausiai gali būt vyriškas, verti kojas aukštyn penkis kartus per dieną ir boba rami kaip šilkas

O gal ta boba nenori visai, kad ja verstu...nesąmonė gryna, kliedesiai..nereikia visu matuoti savo matu