

Aš esu už tai, kad žmogus gali ir turi mokėti būti laimingas būdamas vienas. O kitas gali tą laimę tik papildyti, bet nebūti vienintelis jos šaltinis. O kai šalia esančius žmones sieja meilė, tada natūraliai norsi būti kartu kuo dažniau, tampa nebaisi buitis ir šiaip. O jei vyras tik iš reikalo, nes mol, NENORMALU būti vienai - nu tai tada jo, čia ne man, dėl to aš ir esu viena.
ČIao, pupos, einu ruoštis į pasimatymą


Papildyta:
QUOTE(Liebchen @ 2014 11 14, 17:20)
Bet žmogus iš esmės nėra sukurtas vienatvei. Kai sakoma, kad turėti partnerį ir neturėti yra tas pats ir kad tai visiškai neįtakoja laimės būsenos, man tai nekvepia tiesa. Tai kam tada apskritai norima kad ir tam vyresniam amžiuje vyro? Tik dėl patogumo, kad būtų kam reguliariai lovoje pavartyti? Kodėl mes save norime pastatyti į geležinių moterų pozicijas? Mol, su vyru ar be tu privalai būti vienodai laiminga, nes priešingu atveju tau labai su saviverte netvarkoj.
O tai jei nesutinki tokio, su kuriuo norisi būti, kuris tave traukia, kurį trauki tu? Ar tada reikia imti bet kokį? Ar tikrai su bet kokiu tikrai laimė didesnė?
Manau, kad laimė yra tiesiog kitokia kai esi poroje. Bet bendrai manau, kad brandus žmogus turėtų mokėti būti ir vienas - nes maža ką, prie geriausių norų, gali nerasti tinkamos poros. Ir tada viskas - nusirašai į nuosėdas, nes be vyro nėra gyvenimo ir laimės.