QUOTE(jauniute @ 2014 10 31, 21:13)
o po kiek xanax vartodavot, kad sakot ant padidintu?
Papildyta:
Vat ir man panasiai siandien

buvau jau pas steijse rekomenduota gydytoja, gavau ramiaku nuimt stipriam nerimui ir ziuresim, ka toliau daryt

merginos, ka daryti? si karta as tikrai nenoriu ad, plius ilgai juos geriau, nu bet taip kaip buvo sitas 5 dienas tai tiesiog kosmaras, nesusokoncentruoju, visa isplaukus, lyg ne sava, realybe sunku suvokt, nerimas tokio lygio, kad atrodo net gala pasidarytum

ir viskas pasidare, kai suzinojau, kad ta tyrima zarnu daryt reikes, galvojau padarys ir pamirsiu, tai ne issiiubavo taip viskas, kad db nebezinau kur sustot
bijau isprotet, bijau prarast vyra, bijau but nurasyta, nu sakes
Visu pirma tai tu dabar pagerk tu raminamuju bent kelias dienas ir ziurek kaip savijauta. Galbut pades tau jie nusiramint, atsipalaiduot labiau ir atsigausi be ad
O busena pas mane labai panasi. Susikoncentruot sunku taip, kad net maista vos pagaminau. O ir mintys apie vyro praradima zudo. Zinau, kad jis mane labai myli, bet ar nenusibosiu as jam su savo tokia busena...
O jums taip buna, kad ziurit kokia laida ar filma ir negalit normaliai sekti siuzeto, mintys nukrypsta kitur, i ta busena? arba paziurit filma ir nelabai prisimenat svarbiu detaliu? Toks tam tikras atminties blokas.
Ir siaip, noriai gaminat valgyt ar tai jau sioks toks issukis?
QUOTE(Taira1* @ 2014 10 31, 21:19)
Laba
O tai jūs merginos prie ad negeriate kartu raminančius

? Sako kol jie suveikia reikia kartu ir raminančių pagerti,tai mažiau šalutiniai jaučiasi

Aš tai kai pradedu gerti ad dar liepia man gerti lexsotanilio po visa tabletę 3 kartus dienoje ,tai nors eina išlaukti stipriai nesikankinant nuo tų sumautų nerimų ir PA
O tu ir nestumo metu raminamuju pagerdavai?
QUOTE(jauniute @ 2014 10 31, 22:45)
as db kalbuosi su mama lb daug, bet matau, kad jau pradejau vargint ja, ant vyro kart sita problemas man baisu, baisu, kad jis pavargs, man matomai nuo to nerimo viskas taip issryskeje, kad mintis jog galiu parast savo vyra, visiskai suparalizuoja, o po to seka iskart kita mintis, o kaip tu jo neprarasi, kai sitaip su tavim daros? kaip gyvent su tokiu zmogum, kaip seima, kaip vaikai, darbas keliones, nu ir tada galutinai susuka, ant tiek, kad jau su tik atsigult noris, verkt ir kazka daryt, kad taip neskaudetu ir nespaustu krutines
O kaip mama i tai reaguoja? Ka pataria?
Labai gerai suprantu tave, pati taip jauciuosi ir su tokiomis mintimis gyvenu 4u: Tik man dar prisideda gimdymo ir vaikelio prieziuros nerimas. Labiausiai turbut ir bijau, kad gali but labai sunku su mazyliu