QUOTE(Nerija123 @ 2014 11 19, 14:04)
O jūs gal kokį rimtą gerą gydytoją esat atradusi. Aš bent pas 5 buvau, bet stebuklais nebetikiu, jie visi tuos pačius gi AD siūlo.
aš patekau pas psichiatrą tooookios apgailėtinos būklės, kad tik laikykis, broleli. Vyras susijaudinęs nuvežė į Ąžuolyno kliniką pagalbos, nes supratom, kad tai oi kaip rimta. Žodžiu, kai tik būklė atsirado - iškart gavau pagalbą, nes mano išsilavinimas leidžia atskirti būklę, bet tai nereiškia, kad galiu pati save gydyti


Manęs nehospitalizavo, nes nebūtina, bet 2-3 paras tiesiog miegojau, paskui migdomuosius nuėmiau, liko tik alprazolamas ir pradėjau AD. Dar po 3-4 dienų nuėmiau ir alprazolamą, liko tik AD, kol jie įsivažiavo, buvo tikrai sunku.
Psichiatras išrašė vaistus, nes KITO gydymo PA tiesiog neturi, reikia būtinai didinti serotonino kiekį. Tad psichiatras pažiūrėjo į mano reikalą labai ir labai teisingai - išrašė vaistus, nes tam, kad pradėčiau bent jau normaliai gyventi, kalbėti, bendrauti, funkcionuoti - to tiesiog nebuvo galima išvengti. Po 10 dienų pradėjau lankytis pas psichologę - kreipiausi į VU Filosofijos fakulteto psichotraumatologijos grupę - ėjau pas pshichologę, paskui, pasibaigus 16 užsiėmimų, pradėjau lankytis pas kitą psichoterapeutę - vėlgi, tai neišvengiama.
Neturiu iliuzijų, kad esant PTSS, mišriam depresijos-nerimo sutrikimui, PA ar kitiems panašiems sutrikimams galima apsieiti be vaistų. Psichiatras geras, manau, tada, kai atskiria, koks vaistas, kokia dozė ir kiek laiko turi būti vartojama ir kada nuimti gydymą vaistais. Kai skatina pacientą užsiimti savipagalba, ieškoti pasichologinės pagalbos.
Nemanau, kad mane gydantis psichiatras yra super duper extra ypatingas ar nepakaičiamas - to nė nesitikiu iš jo, mes tiesiog gerai dirbam komandoj

Ne paslaptis - gydausi pas D. Stasiūną.
Stichija - didžiausiai užuojauta


Aš kol kas galiu sau leisti nedirbti - esu vaiko priežiūros atostogose iki 3 metų. Bet labai ir labai jau norėčiau į darbą, nes jaučiuosi užsisėdėjusi

Beje, Stichija, pažįstu puikia psichologę ir nuostabią jauną moterį, kuri pati kenčia nuo PA, tad kai su ja susipažinau, kažkaip nusiraminau - šitos būsenos nuo mūsų nepriklauso ir nėra stebuklingų psichologinių būdų nuimti priepuoliams - ji gėrė vaistus
