QUOTE(jauniute @ 2014 11 30, 21:15)
Taira, o jus kai lauketes ir geret ad irgi pavyko kazkaip nieko neprasitart savo vyrui?
Kai laukiausi vyrui sakiau,kai esi nėščia viskas atrodo baisiau,nes reikia dar galvoti apie negimusį leliuką,kad jam nieko nenutiktu ,tai norėjau,kad jis žinotu
QUOTE(Nerija123 @ 2014 11 30, 21:40)
O kaip jis gali nežinoti? Nemato, kad jūs blogai jaučiatės? Nemato, kad keistai elgiatės?
Nemato, kad apribojote kelionas ar pan.? Neįsivaizduoju, kaip galima nuo vyro nuslėpti
Va taip va

Aš nesielgiu keistai,net kai būna baisus PA,sėdžiu ramiai kur prie teliko įkalus lexsotanilio tabletę ir laukiu kol viskas pasibaigs,yra užtaikęs vyras būti šalia tokiu momentu,paklausė kas man ,atsakiau ,kad nieko,pavargau ir tiek

Kelionių ir pasisėdėjimų gamtoje ar pas draugus aš neapribojų,mane tokie išvykimai ramina,jaučiuosi daug geriau nei sėdėdama namie ir laukdama mirties

Kai būna ištisinis nerimas,juk vis tiek eina vaikčioti,šypsotis,kalbėtis apsikabinti ir pabučiuoti vyrą

Juk nesėdi vyras šalia mano subinės 24val per parą ,turi jis savų užsiėmimų,tai garaže tai pas draugus kokia mašiną remontuoja ir pan. O jūsų vyrai sėdi šalia jūsų apskritą parą ar vis dėl to eina į darbą uždirbti pinigėlių?
QUOTE(Lu @ 2014 11 30, 21:59)
Tairai,manau,kad lengviau buvo nesakyti,nes jos vyro nebūną kiekvieną dieną namie.
Bet kai būna jis prabūna visa mėnesį,o ne viena dieną

,kai jo nėra yra artimieji ir draugai ir aišku dukros,jie taip pat nieko nežino ir neįtaria,nes moku nuslėpti savo nerimą,kaip sakant metams bėgant išmokau tai nuslėpti
QUOTE(*Liepa18* @ 2014 12 01, 06:36)
Kitas dalykas, tai skųstis kasdien ir verkti gal nereikėtų, nes ne visi šalia esantys sugeba panešti tą naštą, paguosti, palaikyti ir pan.
QUOTE(Stichija @ 2014 12 01, 11:39)
Tai kokia cia tada meile? Jei vyrui ji tinkama tik sveika? O kaip baznytine priesaika " ir dziaugsme, ir varge " ?
Oii merginos,vyrui tikau ir ligota ,gal ir dabar įtikčiau,tik jie kitokie nei mes,jie viska supranta kiek kitaip,juos gązdina tokie dalykai nors ir nepasako

nebūtinai mūsų ligos,pasidomėkit kiek vyru išeina iš namų kai gimsta invalidai kūdikiai,kai atrodo kaip tik turėtu palaikyti savo mylimą moterį ir padėti rūpintis vaikučiu

Aš jau nugyvenau su savo vyru beveik 19metų ,po tiek metų praleistų kartu susidėlioji galvoje viska kitaip,todėl nusprendžiau tylėti ,kad ateityje man neiškiltu problemų,kad neimtu prikaišioti ,kad visa gyvenima aš tik sirgau ir dejavau,o jis tik guodė mane.Dabar atrodo,kad tarp mūsų viskas gražu ir puiku,bet nežinau kas bus dar po 5-10 metų

O tos priesaikos tai tik priesaikos,mums moterims jos svarbios ,bet ne vyrams
Merginos,tik jūs pačios turite nuspręsti kaip pasielgti,bet sakau,guoskitės su saiku,su dideliu saiku