QUOTE(Limcamca @ 2014 11 05, 20:32)
Le Murka, o mergaites autistes irgi masinas ratais i virsu vercia?
Mergaitė su mašinėlėm žaidžia
? Kaiptaipgalibūti 
, tuoj jum diagnozę nustatys daktarės 
Mergaitė su mašinėlėm žaidžia
? Kaiptaipgalibūti , tuoj jum diagnozę nustatys daktarės
QUOTE(Maja Di @ 2014 11 05, 19:43)
Mergaitė su mašinėlėm žaidžia ? Kaiptaipgalibūti , tuoj jum diagnozę nustatys daktarės
? Kaiptaipgalibūti , tuoj jum diagnozę nustatys daktarės Ir visos diagnozės bus jos nuomonė, paguglinkit.
QUOTE(Karusia @ 2014 11 05, 19:49)
Ir visos diagnozės bus jos nuomonė, paguglinkit.
Kai nebeturi argumentu, pasitelki patycias? Tikrai labai pedagogiska ir puikus pvz vaikams
Netikiu, kad aukleji pozityviai savo vaika. Panasu, kad is jo irgi tyciojiesi. O tai jau psichologinis smurtas
QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 19:54)
Yra, be abejo. Kaip ir tarp atsargumo ir paranojos. Fantazijos polėkio ir šizofrenijos. Jautrumo ir neurozės. Ir t.t. ir t.t. Tik, visas šias diagnozes nustatinėja tikrai ne forumietės, ir tikrai ne iš vienintelio sakinio/požymio
QUOTE(flight @ 2014 11 05, 19:57)
Yra, be abejo. Kaip ir tarp atsargumo ir paranojos. Fantazijos polėkio ir šizofrenijos. Jautrumo ir neurozės. Ir t.t. ir t.t. Tik, visas šias diagnozes nustatinėja tikrai ne forumietės, ir tikrai ne iš vienintelio sakinio/požymio
Be abejo. As tik pasidalinau savo nuomone, nes man ta situacija pasirode nerima kelianti. As gi nepretenduoju i absoliucia tiesa. Tik konkrecia situacija pabandziau pakapstyt giliau
QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 18:54)
Ne, vaikui tevai nustato. Bet tai netapatu dalinimusi zaislais su draugais ir savo sveciais.
CIa buvo mano nuomone. Tu neprivalai su ja sutikti.
Yra skirtumas tarp intraverto ir liguisto uzdarumo. Cia ne ta tema nagrinet, jei domina autizmas, pagooglink, labai daug info apie ivairias jo formas
CIa buvo mano nuomone. Tu neprivalai su ja sutikti.
Yra skirtumas tarp intraverto ir liguisto uzdarumo. Cia ne ta tema nagrinet, jei domina autizmas, pagooglink, labai daug info apie ivairias jo formas
vaikas tam tikras ribas PRIVALO mokėti nustatyti pats. Iš pradžių tie sprendimai maži, augant - viakas nusistato vis daugiau ribų. Tame tarpe ir - su kuo dalintis žaislais.
Nuomonė nuo diagnozių skiriasi.
Tikrai ne vieta nagrinėti konkrečių forumiečių vaikų diagnozių ir nediagnozių, kurios yra nuomonės
QUOTE(Le ais @ 2014 11 05, 19:57)
Kai nebeturi argumentu, pasitelki patycias? Tikrai labai pedagogiska ir puikus pvz vaikams
Netikiu, kad aukleji pozityviai savo vaika. Panasu, kad is jo irgi tyciojiesi. O tai jau psichologinis smurtas
Netikiu, kad aukleji pozityviai savo vaika. Panasu, kad is jo irgi tyciojiesi. O tai jau psichologinis smurtas
o aš manau, kad tau Miunhauzeno sindromas - vargšas vaikas, nu bet čia mano nuomonė.
QUOTE
As tik pasidalinau savo nuomone, nes man ta situacija pasirode nerima kelianti. As gi nepretenduoju i absoliucia tiesa.
Jeigu ji nėra kelianti nerimą motinai, pedagogams, gal turėtum nusiraminti ir nebeteikti diagnozių? Arba - imti ir suprasti, kad žmonės būna skirtingų temperamentų, skirtingų nuostatų, skirtingų nuomonių,bet jeigu kitų žmonių nuostatos ar temperamentai nesutampa, nereiškia, kad jie su kažkokia psichiatrine diagnoze.
QUOTE(Karusia @ 2014 11)
Nuomonė nuo diagnozių skiriasi.
Tikrai ne vieta nagrinėti konkrečių forumiečių vaikų diagnozių ir nediagnozių, kurios yra nuomonės
o aš manau, kad tau Miunhauzeno sindromas - vargšas vaikas, nu bet čia mano nuomonė.
Jeigu ji nėra kelianti nerimą motinai, pedagogams, gal turėtum nusiraminti ir nebeteikti diagnozių? Arba - imti ir suprasti, kad žmonės būna skirtingų temperamentų, skirtingų nuostatų, skirtingų nuomonių,bet jeigu kitų žmonių nuostatos ar temperamentai nesutampa, nereiškia, kad jie su kažkokia psichiatrine diagnoze.
Tikrai ne vieta nagrinėti konkrečių forumiečių vaikų diagnozių ir nediagnozių, kurios yra nuomonės
o aš manau, kad tau Miunhauzeno sindromas - vargšas vaikas, nu bet čia mano nuomonė.
Jeigu ji nėra kelianti nerimą motinai, pedagogams, gal turėtum nusiraminti ir nebeteikti diagnozių? Arba - imti ir suprasti, kad žmonės būna skirtingų temperamentų, skirtingų nuostatų, skirtingų nuomonių,bet jeigu kitų žmonių nuostatos ar temperamentai nesutampa, nereiškia, kad jie su kažkokia psichiatrine diagnoze.
Taip, skiriasi. As ja ir parasiau. Jei tau vaidenasi kitaip, cia tavo beda. O forume as galiu nagrineti ka noriu. Tai gal neaiskink man ka daryti, ir as tau nesakysiu kur eiti.
PAskutini savo sakini praverstu tamstai paciai sau dar karta perskaityt ir prisitaikyt patarima
QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 20:23)
O forume as galiu nagrineti ka noriu.
Tai gal neaiskink man ka daryti, ir as tau nesakysiu kur eiti.
Tai gal neaiskink man ka daryti, ir as tau nesakysiu kur eiti.
išskyrus diagnozes svetimiems vaikams
Paaiškinsiu, jei neaišku: jei taikysi svetimiems vaikams diagnozes, nuolat gausi į nosį. Su Imho (tai tik mano sušikta nuomonė) tokiomis temomis neprasisuksi
Nu toli jau nušuoliavot, ale kadangi kai kas buvo lyg ir man komentuota, tai parašysiu, gal nebūsiu labai jau ne į temą 
O kur riba tarp auklėjimo - neauklėjimo? Gi atsikėlė, priėjo, pritūpė, pasakė pastabą, galvytę paglostė. Negali sakyt, kad nieko nedarė
Be to, apie diržą aš nieko ir nesakiau, nemanau, kad reikėjo tą vaiką už agurkų aplaižymą prilupt čia ir dabar. Tiesiog akivaizdu, kad tradiciniai "pozityvūs" metodai šioje vietoje visiškai nedavė jokio rezultato. Ir taip visose to vakaro situacijose buvo. Nu neveikia to vaiko tos prieomonės, ale tėvai va jau šešti metai, kaip "pozityvūs".
Prasėdėtų ant kelių, bet ne ant žaislų, kuriais nenori dalintis, maišo, ar ne? Be to ten reikėjo matyt, kaip jis sėdėjo, kaip saugojo. Paranojiškai taip. Galbūt tai ir vaiko charakterio dalis, tačiau mano asmenine nuomone, tėvų pareiga yra parodyti vaikui, kaip su savo bereikalingu nerimu ir paranojom tvarkytis. O ne sėdėti ir šypsotis.
Mano vyresnėlis buvo toks, kuriam prie mamos šono daug saugiau ir ramiau buvo, taūi eidavom kartu, stebėdavom, kažką šalia veikdavom, kol po truputį po truputį ir prie kitų priprasdavo, ir į kokį žaidimą kitą įsitraukdavo. Kartais daugiau laiko su vaikais, nei su suaugusiais praleisdavau, bet po truputį išnyko tas poreikis į mamos sijoną įsikibus sėdėt. Nu bet čia aišku tik mano situacija. Kitiems gal kitaip.
Tai ką sakytumėt dukrai, apčiuinėjančiai ir dedančiai atgal 28-tą agurko griežinėlį nuo bendro stalo? Kad visus suvalgysit, jei nebaigs, ir nebebus ką jai čiupinėt?
Ne, tikrai nereiškia. Lygiai taip pat tai, kad vaikas gaus delnu per užpakalį kokį kartą arba tam tikrais atvejais jam bus pasakyta "negalima ir viskas" be didelių diskusijų apie moralinę poelgio pusę arba giliąsias tokio sprendimo priežastis, nereiškia, kad iš jo išaugs kompleksuotas, moraliai sužlugdytas ir vaikystės nematęs padarėlis
Nu matot, skirtingi požiūriai. Aš su tikrai gera drauge pasidalinčiau ir suknele, ir lūpdažiu. Galų gale mes kasdieną dalijamės su kitais dėmesiu, žiniomis, laiku, net jei ne visada to norime. Apskritai, gyvenimas visuomenėje yra paremtas dalyba. Ypatingai dalinamasi su tais, kuriems reikia ar kuriems trūksta. Žinoma, jei nenori - nesidalini (kiek to pavyksta išvengti), bet bent jau man atrodo, kad skurdu būtų aplink, jei niekas niekuom nesidalintų. Tai nereiškia, kad reikia mokyti vaiką atiduoti viską, ką turi ar kad jis neturi teisės į asmeninius daiktus, tačiau tarp visko ir nieko yra labai plati erdvė, kurioje tikrai yra vietos viskam.
Galų gale toje situacijoje, kurią aprašiau, realiai labiausiai nukentėjo ne tie, kam nedavė, bet tas, kuis nesidalino. Kitivaikai labai greitai rado kitų užsiėmimų, o anas vaikas vietoje to, kad gerai praleistų laiką, visą jį praleido saugodamas tai, ko niekam nereikėjo. Aš asmeniškai susirūpinčiau. Kiti tėvai šypsosi. Kiekvienam savi prioritetai matyt.
Būtent.
Ach, tie patarimai. Nereikia tiems vaikams nieko liepti. Parodyti galima dalinimosi privalumus. Kartu būti, kartu žaisti, įtraukiant ir kitus vaikus, paskui gražiai atiduoti atgal, taip parodant, kad niekur tas daiktas nedingsta juo besidalinant. Ir taip palaipsniui vaikas nebijo nieko...
Taip, galima daug ką su tais vaikais susitart gražiai ir be reikalavimų. Bet toje situacijoje vaikas buvo panikoje vos priėjus prie žaislų kitam vaikui. Mano mažasis tikrai nėra iš tų (bent jau šiame etape), kuris imtų iš rankų, atiminėtų ar dėl to skandalus keltų, jis net nelietė tų mašinyčių, paklausė ar gali parodyt. Bet ten nežinau... nu reikėjo pamatyt to vaiko paniką. Tikrai nekilo noras jo nei kalbint, nei prašyt parodyt, nes tikrai būtų buvę daugiau bėdos, nei naudos. Gali būt, kad vaikas turėjęs kokios labai neigiamos patirties, tačiau su jais artimiau bendraujanti mama sakė, kad ten nuo mažens taip - neduosiu niekam nieko, viskas mano, nelįskit, neimkit ir t.t. ir pan.
QUOTE(Maja Di @ 2014 11 05, 11:53)
Kai perliankiama lazda, tai irgi nesveika. Iš serijos "iš didelio rašto- išėjo iš krašto". Man tai čia visiškas vaiko neauklėjimas 
. Nereikia eiti į kraštutinumus- diržas vs visiškas vaiko neauklėjimas . Yra ir tarpinių stotelių .
. Nereikia eiti į kraštutinumus- diržas vs visiškas vaiko neauklėjimas . Yra ir tarpinių stotelių .O kur riba tarp auklėjimo - neauklėjimo? Gi atsikėlė, priėjo, pritūpė, pasakė pastabą, galvytę paglostė. Negali sakyt, kad nieko nedarė
Be to, apie diržą aš nieko ir nesakiau, nemanau, kad reikėjo tą vaiką už agurkų aplaižymą prilupt čia ir dabar. Tiesiog akivaizdu, kad tradiciniai "pozityvūs" metodai šioje vietoje visiškai nedavė jokio rezultato. Ir taip visose to vakaro situacijose buvo. Nu neveikia to vaiko tos prieomonės, ale tėvai va jau šešti metai, kaip "pozityvūs".
QUOTE(pikkolo @ 2014 11 05, 12:29)
O jūs tikra, kad tai yra auklėjimas, o ne vaiko charakteris? Nes pvz. mano dukra svečiuose prasėdėtų man ant kelių ir neitų žaisti. Taip pat ir namie, jei būtų svečių ir kitų vaikų. Ir nesvarbu kaip aš ją skatinčiau tai daryti.
Prasėdėtų ant kelių, bet ne ant žaislų, kuriais nenori dalintis, maišo, ar ne?
Be to ten reikėjo matyt, kaip jis sėdėjo, kaip saugojo. Paranojiškai taip. Galbūt tai ir vaiko charakterio dalis, tačiau mano asmenine nuomone, tėvų pareiga yra parodyti vaikui, kaip su savo bereikalingu nerimu ir paranojom tvarkytis. O ne sėdėti ir šypsotis. Mano vyresnėlis buvo toks, kuriam prie mamos šono daug saugiau ir ramiau buvo, taūi eidavom kartu, stebėdavom, kažką šalia veikdavom, kol po truputį po truputį ir prie kitų priprasdavo, ir į kokį žaidimą kitą įsitraukdavo. Kartais daugiau laiko su vaikais, nei su suaugusiais praleisdavau, bet po truputį išnyko tas poreikis į mamos sijoną įsikibus sėdėt. Nu bet čia aišku tik mano situacija. Kitiems gal kitaip.
QUOTE(pikkolo @ 2014 11 05, 12:33)
Tiesiog netinkamai parinkti žodžiai. Tarkim jei aš savo dukrai pasakysiu: susitvarkyk savo žaislus, ji nesitvarkys, o sėdės užsiraukusi, ir nesvarbu nei kokiu tonu, nei kokiame lygyje pasakysiu. Bet jeigu tik užsiminsiu, kad aš sutvarkysiu jos žaislus pagal save, ji tuoj puls tvarkyti kartu arba viena pati.
Tai ką sakytumėt dukrai, apčiuinėjančiai ir dedančiai atgal 28-tą agurko griežinėlį nuo bendro stalo? Kad visus suvalgysit, jei nebaigs, ir nebebus ką jai čiupinėt?
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 11 05, 12:34)
bet tai visiškai nereiškia, kad jei nemuši savo vaiko diržiuku per subinytę, automatiškai esi va toks va.
Ne, tikrai nereiškia. Lygiai taip pat tai, kad vaikas gaus delnu per užpakalį kokį kartą arba tam tikrais atvejais jam bus pasakyta "negalima ir viskas" be didelių diskusijų apie moralinę poelgio pusę arba giliąsias tokio sprendimo priežastis, nereiškia, kad iš jo išaugs kompleksuotas, moraliai sužlugdytas ir vaikystės nematęs padarėlis
QUOTE(Ašaka @ 2014 11 05, 13:21)
Nuoširdžiai nesuprantu, kuo blogai, kad vaikas nuo mažumės pratinamas suvokti, jog tai, kas jo, yra jo, ir atvirkščiai? Juk jei aš, tarkim, turiu gražią suknelę, tai su Jumis, Adrija, ja neprivalau dalintis, jei to nenoriu. O Jūs man, vėl gi, ar duotumėte savo rankinę panešiot, jei aš jos užsigeisčiau? Tai kodėl vaikus reikia mokyti elgtis kitaip, nei mes, suaugusieji, elgiamės?
Nu matot, skirtingi požiūriai. Aš su tikrai gera drauge pasidalinčiau ir suknele, ir lūpdažiu. Galų gale mes kasdieną dalijamės su kitais dėmesiu, žiniomis, laiku, net jei ne visada to norime. Apskritai, gyvenimas visuomenėje yra paremtas dalyba. Ypatingai dalinamasi su tais, kuriems reikia ar kuriems trūksta. Žinoma, jei nenori - nesidalini (kiek to pavyksta išvengti), bet bent jau man atrodo, kad skurdu būtų aplink, jei niekas niekuom nesidalintų. Tai nereiškia, kad reikia mokyti vaiką atiduoti viską, ką turi ar kad jis neturi teisės į asmeninius daiktus, tačiau tarp visko ir nieko yra labai plati erdvė, kurioje tikrai yra vietos viskam.
Galų gale toje situacijoje, kurią aprašiau, realiai labiausiai nukentėjo ne tie, kam nedavė, bet tas, kuis nesidalino. Kitivaikai labai greitai rado kitų užsiėmimų, o anas vaikas vietoje to, kad gerai praleistų laiką, visą jį praleido saugodamas tai, ko niekam nereikėjo. Aš asmeniškai susirūpinčiau. Kiti tėvai šypsosi. Kiekvienam savi prioritetai matyt.
QUOTE(Le Murka @ 2014 11 05, 13:39)
o kur mokymasis dalintis - su draugais, artimaisiais? gi nieks ir nesako mokyt rubus duot, kalba eina apie dalinimasi zaislais, laikinam pazaidimui, kad kitas vaikas salia neliudetu. tai bendravimo dalis. arba saldainiais su draugais pasidalint.
Būtent.
QUOTE(sazininga @ 2014 11 05, 14:32)
1. skaiciau psichologu patarimus tevams butent del vaiku dalijimosi savo zaislais. nepamenu iki kokio amziaus, bet negali liepti vaikui duoti savo zaisla kitam vaikui "is mandagumo", nes vaikas jausis nesaugus. nes jie per mazi suvokti, kad tai tik laikinai. na, gal penkiametis jau susivoks, kad zaislas bus duodamas trimeciui tik pazaidimui, bet gal ir ne. o ta trimeti tevai turi mokinti, kad zaislas to penkiamecio, o ne jo, todel gali to zaislo ir negauti.
Ach, tie patarimai. Nereikia tiems vaikams nieko liepti. Parodyti galima dalinimosi privalumus. Kartu būti, kartu žaisti, įtraukiant ir kitus vaikus, paskui gražiai atiduoti atgal, taip parodant, kad niekur tas daiktas nedingsta juo besidalinant. Ir taip palaipsniui vaikas nebijo nieko...
QUOTE(flight @ 2014 11 05, 14:54)
O šiaip, prikalbinti vaiką dalintis visai nesunku. Tik nereikia versti - duok, privalai ir pan. Galima pasidomėti jo žaislais (jei atsinešė, vadinasi - jam mieli ir brangūs), iš serijos - o,kokios gražios mašinėlės, o jos važiuoja? o kaip važiuoja? gal parodysi? O kuri greičiausia (geriausia, gražiausia), o kam šita, o ana? Surengiam lenktynes, parodyk, su kuria gali važiuoti mano Petriukas (žinoma, jei Petriukas tokio amžiaus, kad jau supranta ir moka adekvačiai elgtis), ir t.t. Ir žiūrėk, jau Jonukas su Petriuku smagiai žaidžia, tereikia trupučio fantazijos, geranoriškumo ir pastangų.
Taip, galima daug ką su tais vaikais susitart gražiai ir be reikalavimų. Bet toje situacijoje vaikas buvo panikoje vos priėjus prie žaislų kitam vaikui. Mano mažasis tikrai nėra iš tų (bent jau šiame etape), kuris imtų iš rankų, atiminėtų ar dėl to skandalus keltų, jis net nelietė tų mašinyčių, paklausė ar gali parodyt. Bet ten nežinau... nu reikėjo pamatyt to vaiko paniką. Tikrai nekilo noras jo nei kalbint, nei prašyt parodyt, nes tikrai būtų buvę daugiau bėdos, nei naudos. Gali būt, kad vaikas turėjęs kokios labai neigiamos patirties, tačiau su jais artimiau bendraujanti mama sakė, kad ten nuo mažens taip - neduosiu niekam nieko, viskas mano, nelįskit, neimkit ir t.t. ir pan.
QUOTE(Karusia @ 2014 11 05, 20:17)
Arba - imti ir suprasti, kad žmonės būna skirtingų temperamentų, skirtingų nuostatų, skirtingų nuomonių,bet jeigu kitų žmonių nuostatos ar temperamentai nesutampa, nereiškia, kad jie su kažkokia psichiatrine diagnoze.
Pasakė ta, kuri kitų necharakterizuoja ir niekam nieko nė nebando pripaišyti ar nustatyti
QUOTE(Karusia @ 2014 11 05, 20:37)
išskyrus diagnozes svetimiems vaikams
Paaiškinsiu, jei neaišku: jei taikysi svetimiems vaikams diagnozes, nuolat gausi į nosį. Su Imho (tai tik mano sušikta nuomonė) tokiomis temomis neprasisuksi
Paaiškinsiu, jei neaišku: jei taikysi svetimiems vaikams diagnozes, nuolat gausi į nosį. Su Imho (tai tik mano sušikta nuomonė) tokiomis temomis neprasisuksi
Ane? Ir kur tos tavo sugalvotos isimtys surasytos ir patvirtintos? Ir dar - nuomone nuo diagnozes lb skiriasi. Bet jei nemoki skaityt kas parasyta, tai niekuom negaliu padeti. Nebent disleksija itart
Tamsta esi lb agresyvi. Ir virtualiai per nosi siulyt daug proto nereikia. Ir prasyciau cia man negrasint, tamsta pedagoge. Dar galetum paviesint kokioj m-kloj dirbi, kad zinot kur nevest vaiku, kad isvengtu pedagoges patyciu bei agresyvaus charakterii
QUOTE(Karusia @ 2014 11 05, 21:37)
išskyrus diagnozes svetimiems vaikams
Paaiškinsiu, jei neaišku: jei taikysi svetimiems vaikams diagnozes, nuolat gausi į nosį. Su Imho (tai tik mano sušikta nuomonė) tokiomis temomis neprasisuksi
Paaiškinsiu, jei neaišku: jei taikysi svetimiems vaikams diagnozes, nuolat gausi į nosį. Su Imho (tai tik mano sušikta nuomonė) tokiomis temomis neprasisuksi
Tai va,forume minksti ir pukuoti,realybeje ,pasirodo,viskas kitaip.Yla sast is maiso ir islindo.
Karusia,Karusia,koki pavyzdi vaikams rodote?Juk tai akivaizdus smurtas,juodu ant balto.
