Įkraunama...
Įkraunama...

Mažojo kovotojo gimimas

Nusprendėme, kad jau reikia Tavęs, tavo šypsenos, žydrų akyčių ir nuostabaus krykštavimo, tik tada dar nežinojome koks kelias link tavęs bus sunkus. Ankstyvas Rugpjūčio rytas, kai vėl lekiu iki vaistinės pirkti n-tojo testo, juk nuojauta kužda, kad tikrai pavyko ir planų galvose tiek daug.. OOO taip, tu jau esi, neryškus, bet jau manyje ir mes jau susitikome. Užsiregistruoju pas ginekologę, kad tai patvirtintų, labai sunku, kad vyras tuo metu jau buvo išvykęs į užsienį, pamąsčiau, kad nesąžininga pamatyti jį vienai, bet sutarėme, kad kitus kartus lankysimės jau drauge. Deja, vizitas nebuvo toks, kokio tikėjausi, laukė nemaloni staigmena, labiau siaubinga.. Išvydusi ginekologės akis supratau, kad kažkas ne taip ir žodžiai : ''taip, nėštumas yra, bet šalia jo milžiniška cista, reikalinga operacija, jei ne šis, bus kitas kūdikis. Neįsivaizduoju kaip su tokio dydžio cista tu dar vaikštai''.. Aptemo akyse, ašaros, kaltinau save, kad turiu tą cistą ir per ją galiu netekti tavęs. Prisėdusi paskambinau vyrui į užsienį, jis pasakė, kad nedelsdamas lekia į Lietuvą.. Anksti ryte mes jau Klaipėdos ligoninėje, kur įvyks konsiulimas, svarstantis ką daryti. Operacija negalima, didelė tikimybė, kad neteksiu vaisiaus, bet didelė tikimybė, kad cista gali trūkti ir kils grėsmė jau ir man. Po kelių dienų išleido iš ligoninės ir jau tą pačią naktį prasidėjo kraujavimas, mūsų mažiukas ruošėsi pabėgti, maldomis ir su ašaromis prašėme tavęs likti, būti su mumis ir gyventi.. Lovos rėžimas ligoninėje ir bandymas Tave išsaugoti, beviltiškai jaučiuosi nežinodama kaip jam padėti, vyras laikė tvirtai ir neleido palūžti. Siuntimas į Kauną, Klaipėda atsisakė kažką spręsti dėl tokios cistos. Vėl ligoninė, vėl gydytojai ir jų sunerimę veidai, tokio dydžio jiems dar neteko matyti, štai ir verdiktas - ''reikalinga operacija, skubi, cista linksta link onkologinės, kūdikį stengsimės išsaugoti''. Nemoku apsakyti kas dėjosi mano ir vyro širdyse, nerimas, sumišimas, vyrui dėl manęs ir kūdikio, o man tik dėl kūdikio, visai buvo nesvarbu kokia ta cista, man vėžys ar kas, svarbu buvo tik kūdikis, ir kaltė, kad dėl savo ligos galiu netekti brangiausio turto. Dabar pagalvoju, jei ne kūdikis būčiau viso šito neištvėrusi.. Suplanuotas operacijos rytas, ateina anesteziologas ir gygytojai, apramina mane ir dar ašaroms riedant padaro narkozę, akyse temsta, o širdyje toks skausmas, nežinia. Pabundu reanimacijoje, pirmas klausimas kaip sekėsi, kaip mano mažiukas, viskas gerai tikina ir prašo palaukti vakaro, tada išsamiau viską papasakos. Guliu ir jaučiu skausmą, tik staiga - bumt,bumt! tu spyrei! tarsi sakydamas, kad aš su jumis ir nesijaudinkit, tokia pilnatvė aplankė ir nusiraminimas. Gydytojas detaliai papasakojo visą operaciją, kad kiaušidės pašalinti nebereikėjo, nes kažkokiu stebuklingu būdu cista buvo kiek atitrūkusi nuo jos, o cista operacijos dieną išaugo iki 23cm, ją pašalino sėkmingai, dvi savaitės laukimo atsakymo ir žinia - cista ne vėžinė, sėkmingo tolesnio nėštumo. Tą dieną prasidėjo mano antras gyvenimas, jaučiau tavo judesius ir laukiau tavo gimimo.. nėštumo pabaiga taip pat nebuvo lengva, priaugti 36kg, tinimas, pykinimas.. Kelios dienos po mano gimtadienio ir jau pradėjei belstis TU.. Su šypsena išlėkėme su vyru į ligoninę, naktis, tuščios gatvės ir taip gražu, tokia gaiva ir pilnatvė,kad pagaliau nebereikės jaudintis, tu jau būsi su mumis.. Mus pasitinka gydytojai, keturi cm taria ir liepia laukti toliau, bet veikla nuo septynerių cm sustoja, tad stato skatinamuosius, skauda, bet tyliai kenčiu prilaikoma vyro. Viskas, noriu stumti, kur gydytojai! bigsmile.gif po šešto stūmimo prakerpa ir tau lengviau atkeliauti, štai tu čia, tooooks didelis ir gražus, berniukas! wub.gif wub.gif Mūsų mažasis kovotojas, tarėme su vyru, o akušerė tik pridūrė, kad matosi, nes be galo stiprus. Gimė 4,700kg ir 59cm. Po gimdymo man prasidėjo gausus kraujavimas, subėgo gydytojai, neramus vyras lakstantis aplink, o man tokia palaima, kad tu jau mūsų gyvenime, aš tave pagimdžiau ir stengsiuos Tave padaryti laimingiausiu ir išauginti doru žmogumi. Šiandien Tau jau beveik pusė metų, pusė metų visiškos pilnatvės mūsų gyvenimuose, esu dėkinga Dievui, kad padėjo Tave išsaugoti ir vyrui, kad neleido palūžti, šiam sunkiam etape..Myliu juos, savo brangiausius vyrus..
Atsakyti
Tikras galiunas smile.gif
Aukit dideli....ir savarbiausiai sveiki wub.gif
Atsakyti
Koks stipruolis wub.gif
Atsakyti
Aukit didučiai,sveikatos ir stiprybės jums 4u.gif
Atsakyti
kokia grazi istorija! ir kokia stipri mama!
Atsakyti