Zinau kad kalta esu as. Prasau nesmerkti o padeti:
Auginu 3 vaikus. Vyresniam 10 metu. As su juo nesusitvarkau. Bijau pagalvot apie tai kas bus ateity. Turbut esu bloga mama ir nežinau kaip tinkamai aukleti. Jis atsikalbineja kiekvieną mano žodį. Visada piktas. Viska tycia daro atvirksciai. Bandziau bausti. .. bandziau geruoju. .. kai baudžiu- dar blogiau. Atrodo nekenčia visus ir vistiek daro savaip. Kai geruoju- rezultatai geresni. Bet juk as negaliu visad "maldauti" kad pamokas paruostu ar pan.
Daznai atsisėdu ir verkiu is bejegiskumo. . Nezinau kaip taisyt situacija.o gal jau per vėlu?
Manau jums nepakenktų profesionalaus vaikų psichologo pagalba, kuris padėtų Jums suvokti, kur darėte klaidas ir kaip jas ištaisyti.
O kur as galėčiau gauti tokios pagalbos?
Gal man rekomenduotumėt knyga kokia paskaityt. .. literatura... gyvenimas nebemielas kai sivokiu kad blogai vaika isauklejau. Kaip bebutu man paciai baisu pripazinti - man atrodo kad jis toks pasidare gimus kitiems du vaikams. Gal jis taip reaguoja i demesio trukuma?
Ar dar nebūtų vėlu ką nors pakeisti? Ačiū
Gal man rekomenduotumėt knyga kokia paskaityt. .. literatura... gyvenimas nebemielas kai sivokiu kad blogai vaika isauklejau. Kaip bebutu man paciai baisu pripazinti - man atrodo kad jis toks pasidare gimus kitiems du vaikams. Gal jis taip reaguoja i demesio trukuma?
Ar dar nebūtų vėlu ką nors pakeisti? Ačiū
Mokykloje manau tikrai yra psichologas pas kuri galit ateiti pasitarti po ko gero eisit su vaiku bet kokiu atveju jus ir vaikas turite buti komanda abu turite kazkaip priimti sprendimus kiek imanoma daugiau kalbetis aiskintis kas ir kaip . Sekmes 10 metu manau dar tikrai galima kazka padaryti nors jau ir einat I paauglyste.
Jei nenores mokykloje lankytis del aplinkiniu demesio poliklinikose ir dirba psichologas pasitarkite su semos gyd ji turetu paaiskinti situacija kokia ten tvarka papulti pas specialista sekmes jums.
Jei nenores mokykloje lankytis del aplinkiniu demesio poliklinikose ir dirba psichologas pasitarkite su semos gyd ji turetu paaiskinti situacija kokia ten tvarka papulti pas specialista sekmes jums.
mums psichologas padėjo lygiai tiek kiek ėjome, nes maniškiui nepatiko, tai jis greitai perkando, kad kai pradės elgtis gerai, ten nebereiks eiti, tai ką buvo kaip šilkinis, žodžiu vaikai yra aukščiausio lygio manipuliatoriai, greitai perkanda net kaip psichologus aplink pirštą apsukti 
Taip patarimų davė, kuriais ir dabar pasinaudoju, tai turbūt tas ėjimas nebuvo visai jau veltui.
Taip patarimų davė, kuriais ir dabar pasinaudoju, tai turbūt tas ėjimas nebuvo visai jau veltui.
Galit į vaiko raidos centrą kreiptis. Su siuntimu - nemokamai.
Man asmeniškai su vaiko emocinėm problemom susitvarkyt padėjo mano požiūrio į vaiką ir problemos sprendimą pakeitimas. Jokių grasinimų bausmėm konflikto metu, tačiau "bausmės" arba netinkamo elgesio pasekmės sutariamos po konflikto. Taip pat daug daug dėmesio ir meilės... jei žaidžiam su mažuoju, visada įtraukiam į žaidimą didįjį, jei apkabinu vieną, tai būtinai ir kitą, net bučkių skaičius prieš miegą abiems turi būtinai būt vienodas tam, kad didysis neužsirauktų
Šiaip tokiems dalykams pakeist reikia labai daug laiko ir kantrybės. Mums apie du metus užtruko, su pagerėjimais ir pablogėjimais. Nors ir dabar dar mini krizių pasitaiko, bet jos jau ramesnės ir trumpesnės. Labiausiai per tą laiką pasikeičiau turbūt aš pati 
P.S.: Su mano vaiku ir mokyklos psichologė du kart savaitėj dirbo, ir aš su ja konsultavausi. Galbūt jūs galėtumėt viena nueit pasitart, jei vaikas gėdijasi.
Man asmeniškai su vaiko emocinėm problemom susitvarkyt padėjo mano požiūrio į vaiką ir problemos sprendimą pakeitimas. Jokių grasinimų bausmėm konflikto metu, tačiau "bausmės" arba netinkamo elgesio pasekmės sutariamos po konflikto. Taip pat daug daug dėmesio ir meilės... jei žaidžiam su mažuoju, visada įtraukiam į žaidimą didįjį, jei apkabinu vieną, tai būtinai ir kitą, net bučkių skaičius prieš miegą abiems turi būtinai būt vienodas tam, kad didysis neužsirauktų
Šiaip tokiems dalykams pakeist reikia labai daug laiko ir kantrybės. Mums apie du metus užtruko, su pagerėjimais ir pablogėjimais. Nors ir dabar dar mini krizių pasitaiko, bet jos jau ramesnės ir trumpesnės. Labiausiai per tą laiką pasikeičiau turbūt aš pati P.S.: Su mano vaiku ir mokyklos psichologė du kart savaitėj dirbo, ir aš su ja konsultavausi. Galbūt jūs galėtumėt viena nueit pasitart, jei vaikas gėdijasi.
Aciu visoms uz pasisakimus. Sedziu ir verkiu. Tikriausiai taip ir atsitiko musu seimoj kad gimus 2 vaikui - vyresnelis buvo nustumtas i 2 vieta... pastebiu kad jis nelabai myli brolį 
o gimus 3... sutuacija pablogejo dar labiau aisku vaikai yra mylimi visi vienodai... bet matyt as nesugebejau to parodyt. Dabar vaikas piktas ant viso gyvenimo. Kartais atrodo kad jis nemyli or manes
Papildyta:
Pas psichologa lanketes kartu? Del kokiu priezasciu kreipetes? Kiek vaikui buvo metu?
o gimus 3... sutuacija pablogejo dar labiau aisku vaikai yra mylimi visi vienodai... bet matyt as nesugebejau to parodyt. Dabar vaikas piktas ant viso gyvenimo. Kartais atrodo kad jis nemyli or manes Papildyta:
QUOTE(Pelkinė @ 2014 11 20, 10:44)
mums psichologas padėjo lygiai tiek kiek ėjome, nes maniškiui nepatiko, tai jis greitai perkando, kad kai pradės elgtis gerai, ten nebereiks eiti, tai ką buvo kaip šilkinis, žodžiu vaikai yra aukščiausio lygio manipuliatoriai, greitai perkanda net kaip psichologus aplink pirštą apsukti
Taip patarimų davė, kuriais ir dabar pasinaudoju, tai turbūt tas ėjimas nebuvo visai jau veltui.
Taip patarimų davė, kuriais ir dabar pasinaudoju, tai turbūt tas ėjimas nebuvo visai jau veltui.
Pas psichologa lanketes kartu? Del kokiu priezasciu kreipetes? Kiek vaikui buvo metu?
QUOTE(mamyyte848 @ 2014 11 20, 11:16)
Pas psichologa lanketes kartu? Del kokiu priezasciu kreipetes? Kiek vaikui buvo metu?
Visai buvo ėjome ir kartu ir vienas, tai nuspręsdavo psichologė. Kreipėmės dėl elgesio problemų, nesimokymo. Tuomet buvo 12 metų
QUOTE(mamyyte848 @ 2014 11 20, 11:16)
aisku vaikai yra mylimi visi vienodai... bet matyt as nesugebejau to parodyt. Dabar vaikas piktas ant viso gyvenimo. Kartais atrodo kad jis nemyli or manes
Svarbu ne tik meilė, bet ir jos išraiškos priemonės. Ypač vaikams. Kiekvienas apkabinimas, kiekvienas prisilietimas, kiekvienas žodis konflikto metu, kiekvienas netinkamas apkaltinimas ir t.t. ir pan. Vat Jūsų vaikas irgi piktas, tai rodo, nors tai tikrai nereiškia, kad nemyli. Jis gi pyksta. Maniškį psichologė išmokė atpažinti, identifikuoti ir garsiai įvardinti emociją, kurią jaučia. O tai labai padėjo mums su vaiku toliau kalbantis dėl to, ką galim padaryt dėl to, kad abiems būtų gera gyvent.
Kalbėkitės su vaiku. Jis jau didelis, tikrai daug ką gali paaiškint, daug ką pasakyt. Bet tam reikia, kad Jūs klausytumėtės ir išgirstumėt. Net tai, ką sako tarp eilučių
