Sveiki. Pamačiau, kad tema viršuje, suintrigavo, viską perskaičiau.
Aš taip pat nesutinku dėl rusiukų nesutarimo su vaikais. Fibi pas mus atsirado, kai vaikam buvo berods 4 ir 7 metai. Puikiai sutaria. Aišku, kol mažutė buvo, jautėsi lyg pati būtų vaikas. Ir dar toks padykęs vaikas, kuriam bus atleistos visos išdaigos

Šokinėjo ant vaikų iš už kampo, tikrino reakciją... Na, teko dukrom su purkštukais po namus vaikščiot. Bet tai jau pamiršta.
Dabar Fibi suaugus madam, greit bus 3 metukai. Kas vakarą iš lauko grįžta apie 21 val, kad laiku atsigultų pas vyresnėlę į lovą, kur jos ir miega kartu.

Dukros kasvakarinė maldelė tėvam: "neuždarykit-durų-ir-būtinai-kai-eisit-miegot-atneškit-Fibi-į-mano lovą-geraiii?". Kitaip ir būt negali, na bet pažadam
Energijos tikrai turi per kraštus, bet ją išlieja lauke, laipiodama po medžius. Vis dar.
Kai namie atsirado nauja įnamė- katytė iš kaimo, Fibi labai surimtėjo. Namuose tapo santūri, laikosi atstumo. Na, nepatinka jai kai kažkas nuolat strikinėja iš pasalų ir prašo pažaist. Tenka auklėt mažą neišauklėtą padarą. Mažė būna apšnypšta ir apurgzta. Dabar jau pakanka veriančio žvilgsnio ir mažoji katytė supranta, kad pažais vėliau....
Tik atsiradus kitam katinui, supratau, kad rusų mėlynieji visiškai nesišeria ir neturi jokio katiniško kvapuko. Gyvenau komforte ir maniau, kad taip turi būti. Bet mūsų naujoji mažoji šeriasi - jei esu su juodom kelnėm, paniurkius mažają reikia eit valytis. O Fibi nieko nepalieka. Tobulas kailiukas.
Dabar tik truputį liūdna, kad ji nebe tokia meili, nes nuolat dairosi, ar nepribėgs nauja gyventoja. Nebenori būt ant rankų, išsineria iš glėbio ir prašosi išleidžiama laukan

Labai labai tikiuosi, kad kažkada ir vėl atsilieps į mūsų norą ją niurkyt..
Bišk susitaršius, bet mano mylimiausia