Sveiki
Paskaičius apie IR šildytuvus pradėjau galvoti apie kanalinį šilumos siurblį oras/oras
Matau kad cop mažesnis nei įprasto oras/oras bet jie nepatogūs naudoti ir triukšmauja tai netinka o oras/vanduo svarstau kaip paskutine galimybę kaip brangiausia sprendimą
Gal kas naudojate ,
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 23, 21:09)
Sveiki
Paskaičius apie IR šildytuvus pradėjau galvoti apie kanalinį šilumos siurblį oras/oras
Matau kad cop mažesnis nei įprasto oras/oras bet jie nepatogūs naudoti ir triukšmauja tai netinka o oras/vanduo svarstau kaip paskutine galimybę kaip brangiausia sprendimą
Gal kas naudojate ,
Paskaičius apie IR šildytuvus pradėjau galvoti apie kanalinį šilumos siurblį oras/oras
Matau kad cop mažesnis nei įprasto oras/oras bet jie nepatogūs naudoti ir triukšmauja tai netinka o oras/vanduo svarstau kaip paskutine galimybę kaip brangiausia sprendimą
Gal kas naudojate ,
Čia tas pats standartinis oras-oras ŠS, tik vidinis blokas ne kambaryje stovi, o tech patalpoje ir šildo/šaldo orą pratekantį ortakiais. Būna, kad išorinis blokas komplektuojasi su normaliu kambariniu vidiniu bloku arba su kanaliniu vidiniu bloku.
COP yra toks pat.
Oras vanduo šildo ir karštą vandenį, kuris jūsų atveju sudarys, spėju, 30-40% šilumos poreikio, tad atmetus 30-40% nuo oras-vanduo kainos objektyvesniam palyginimui skirtumas nebelieka toks didelis. Šildomos grindys taip pat automatiškai pakeltų komfortą į kitą lygį, lyginant su orine sistema tokiame mažai termomasės turinčiame name.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 09:57)
Čia tas pats standartinis oras-oras ŠS, tik vidinis blokas ne kambaryje stovi, o tech patalpoje ir šildo/šaldo orą pratekantį ortakiais. Būna, kad išorinis blokas komplektuojasi su normaliu kambariniu vidiniu bloku arba su kanaliniu vidiniu bloku.
COP yra toks pat.
Oras vanduo šildo ir karštą vandenį, kuris jūsų atveju sudarys, spėju, 30-40% šilumos poreikio, tad atmetus 30-40% nuo oras-vanduo kainos objektyvesniam palyginimui skirtumas nebelieka toks didelis. Šildomos grindys taip pat automatiškai pakeltų komfortą į kitą lygį, lyginant su orine sistema tokiame mažai termomasės turinčiame name.
COP yra toks pat.
Oras vanduo šildo ir karštą vandenį, kuris jūsų atveju sudarys, spėju, 30-40% šilumos poreikio, tad atmetus 30-40% nuo oras-vanduo kainos objektyvesniam palyginimui skirtumas nebelieka toks didelis. Šildomos grindys taip pat automatiškai pakeltų komfortą į kitą lygį, lyginant su orine sistema tokiame mažai termomasės turinčiame name.
Na mano tikslas pasidaryti taip kad, dienomis išjugi šildymą vakarais įjungi, o tam geriausia šildyti orą ne grindis, nors ir taip įmanoma, bet svečiams atėjus mano namą atvėsins rekuperatorius , atnešdamas šviežio oro, o termomasė jau įsitikinau šiltam namui visiškai tik teorinis poreikis, bet praktikoje visai nereikalingas. Svarbiausia kad rekuperatorius būtų truputi su atsarga parinktas.
Viska sudėjus visviena galutiniam variante apie +- 10% skirtumas telieka vertinant termomasės naudą ir šalutinį poveikį kaip namo perkaitimas orams atšilus, bei ilgą įnertiškuma be galimybės skubiai sureguliuoti klimatą name be didesniu nuostolių.
be to dabar mastau apie samariezinius pamatus ir SIP grindis, taip gaunasi pigiausia ir be jokiu šalčio tiltų.
Šiaip deklaruoja mažesnį COP kanaliniuose nesuprantu kodėl, bet esminis klausimas ar nedžiovins man oro tie kanaliniai kaip ir sieniniai
būtų geriausia kad kas atsilieptu turintis tokį nes reklamcikai pripasakojo tai kaip pati geriausia būdą
Dėl vandens pašildymo tai turiu saulės kolektorių, pirkti nereikės tai apie tai ir negalvoju ir taip aišku.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 10:32)
Na mano tikslas pasidaryti taip kad, dienomis išjugi šildymą vakarais įjungi, o tam geriausia šildyti orą ne grindis
Temperatūros šokinėjimas paros bėgyje jums nieko gero neduos. Tai nėra pliusas.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 10:32)
o termomasė jau įsitikinau šiltam namui visiškai tik teorinis poreikis, bet praktikoje visai nereikalingas.
Aš įsitikinęs priešingai. Šiltam namui termomasė kaip tik yra gėris, o prastai apšiltintam, ne.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 10:32)
Viska sudėjus visviena galutiniam variante apie +- 10% skirtumas telieka vertinant termomasės naudą ir šalutinį poveikį kaip namo perkaitimas orams atšilus, bei ilgą įnertiškuma be galimybės skubiai sureguliuoti klimatą name be didesniu nuostolių.
Šalutinio neigiamo poveikio termomasė, o ypač aktyvi termomasė, neturi išskyrus didesnes apkrovas pamatams šiek tiek padidinančias jų kainą, neturi.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 10:32)
Prieštarauja logikai. Termosasė palaiko pastovią temperatūrą, o ne sąlygoja perkaitimą.
Kaip tik atvirkščiai, dėl termomasės trūkumo ar šildymo sistemos neteisingos reakcijos namas perkaista pašvietus saulei žiemą ar susirinkus svečių būriui.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 10:32)
šalutinį poveikį kaip... ilgą įnertiškuma be galimybės skubiai sureguliuoti klimatą name be didesniu nuostolių.
Jokių šiluminių nuostolių termomasė nesąlygoja. Kaip tik atvirkščiai - nuotolius (šilumos praradimus) sąlygoja greitai įšilusio, termomasės neturinčio namo išvėdinimas šaltu oru kaip vienas iš klimato sureguliavimo name pavyzdžių, švaistoma šiluma.
Net ir susirinkus svečių būriui daug aktyvios termomasės turinčiame name temperatūra pakils žymiai menkiau, nes šilumos perteklių labiau sugers namo konstruktyvas, sienų paviršius neįkais ir nebus jaučiamas per didelė šiluma. Masyvus namas vienareikšmiškai geriau pergyvena perkaitimus, o atšalti neleidžia geras apšiltinimas, išlieka pastovesnė temperatūra todėl inertiškumas (lėta reakcija) nesukelia jokių nepatogumų, skirtingai nei prasčiau apšiltintuose mūriniuose namuose.
Praktišlai dingsta poreikis tiekti šilumą tam tikru metu ir tam tikrais griežtai apskaičiuotais kiekiai, kas yra būtina termomasės neturinčiame name. Atsiranda galimybė naudoti tik naktinį el. terifą, reikia daug mažiau temp. daviklių, reguliatorių ir precizinio šilumos dozavimo vos pasikeitus aplinkos sąlygos. Pilnai karkasiniame name nieks neakumuliuoja patalpų drėgmės, ji 100% priklausoma nuo ventiliacijos sistemos (kaloriferis ar ŠS joje kaitins orą?), tai gali sukelti didelius santykinės drėgmės svyravimus.
Šį įvardintą šalutinį poveikį vertinčiau tik teigiamai.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 11:32)
Temperatūros šokinėjimas paros bėgyje jums nieko gero neduos. Tai nėra pliusas.
Aš įsitikinęs priešingai. Šiltam namui termomasė kaip tik yra gėris, o prastai apšiltintam, ne.
Šalutinio neigiamo poveikio termomasė, o ypač aktyvi termomasė, neturi išskyrus didesnes apkrovas pamatams šiek tiek padidinančias jų kainą, neturi.
Prieštarauja logikai. Termosasė palaiko pastovią temperatūrą, o ne sąlygoja perkaitimą.
Kaip tik atvirkščiai, dėl termomasės trūkumo ar šildymo sistemos neteisingos reakcijos namas perkaista pašvietus saulei žiemą ar susirinkus svečių būriui.
Jokių šiluminių nuostolių termomasė nesąlygoja. Kaip tik atvirkščiai - nuotolius (šilumos praradimus) sąlygoja greitai įšilusio, termomasės neturinčio namo išvėdinimas šaltu oru kaip vienas iš klimato sureguliavimo name pavyzdžių, švaistoma šiluma.
Net ir susirinkus svečių būriui daug aktyvios termomasės turinčiame name temperatūra pakils žymiai menkiau, nes šilumos perteklių labiau sugers namo konstruktyvas, sienų paviršius neįkais ir nebus jaučiamas per didelė šiluma. Masyvus namas vienareikšmiškai geriau pergyvena perkaitimus, o atšalti neleidžia geras apšiltinimas, išlieka pastovesnė temperatūra todėl inertiškumas (lėta reakcija) nesukelia jokių nepatogumų, skirtingai nei prasčiau apšiltintuose mūriniuose namuose.
Praktišlai dingsta poreikis tiekti šilumą tam tikru metu ir tam tikrais griežtai apskaičiuotais kiekiai, kas yra būtina termomasės neturinčiame name. Atsiranda galimybė naudoti tik naktinį el. terifą, reikia daug mažiau temp. daviklių, reguliatorių ir precizinio šilumos dozavimo vos pasikeitus aplinkos sąlygos. Pilnai karkasiniame name nieks neakumuliuoja patalpų drėgmės, ji 100% priklausoma nuo ventiliacijos sistemos (kaloriferis ar ŠS joje kaitins orą?), tai gali sukelti didelius santykinės drėgmės svyravimus.
Šį įvardintą šalutinį poveikį vertinčiau tik teigiamai.
Aš įsitikinęs priešingai. Šiltam namui termomasė kaip tik yra gėris, o prastai apšiltintam, ne.
Šalutinio neigiamo poveikio termomasė, o ypač aktyvi termomasė, neturi išskyrus didesnes apkrovas pamatams šiek tiek padidinančias jų kainą, neturi.
Prieštarauja logikai. Termosasė palaiko pastovią temperatūrą, o ne sąlygoja perkaitimą.
Kaip tik atvirkščiai, dėl termomasės trūkumo ar šildymo sistemos neteisingos reakcijos namas perkaista pašvietus saulei žiemą ar susirinkus svečių būriui.
Jokių šiluminių nuostolių termomasė nesąlygoja. Kaip tik atvirkščiai - nuotolius (šilumos praradimus) sąlygoja greitai įšilusio, termomasės neturinčio namo išvėdinimas šaltu oru kaip vienas iš klimato sureguliavimo name pavyzdžių, švaistoma šiluma.
Net ir susirinkus svečių būriui daug aktyvios termomasės turinčiame name temperatūra pakils žymiai menkiau, nes šilumos perteklių labiau sugers namo konstruktyvas, sienų paviršius neįkais ir nebus jaučiamas per didelė šiluma. Masyvus namas vienareikšmiškai geriau pergyvena perkaitimus, o atšalti neleidžia geras apšiltinimas, išlieka pastovesnė temperatūra todėl inertiškumas (lėta reakcija) nesukelia jokių nepatogumų, skirtingai nei prasčiau apšiltintuose mūriniuose namuose.
Praktišlai dingsta poreikis tiekti šilumą tam tikru metu ir tam tikrais griežtai apskaičiuotais kiekiai, kas yra būtina termomasės neturinčiame name. Atsiranda galimybė naudoti tik naktinį el. terifą, reikia daug mažiau temp. daviklių, reguliatorių ir precizinio šilumos dozavimo vos pasikeitus aplinkos sąlygos. Pilnai karkasiniame name nieks neakumuliuoja patalpų drėgmės, ji 100% priklausoma nuo ventiliacijos sistemos (kaloriferis ar ŠS joje kaitins orą?), tai gali sukelti didelius santykinės drėgmės svyravimus.
Šį įvardintą šalutinį poveikį vertinčiau tik teigiamai.
poros ar trijų laipsnių šokinėjimas dar nei vienam namui nepakenkė
o mano tikslui pasiekti termomasė tik maišo o trumpalaikiams veiksniams pilnai pakanka ir dvigubo gipso.
ir bet kuriuo atveju rekuperatorius perteklių pašalins iš namo jei pakils virs nustatytos temperatūros ar su daug termomases ar jos bus tik gipsas, visviena daugiau per kelias valandas namo termomasė neapsorbuos nei tai sugebės dvigubas gipsas, name diena galės pakilti tik maximum 2 laipsniais nei nustatyta o visa kita vistiek pašalins rekuperatorius.
visa teorija apie termomase paremta tik šaltam namui ir tu kurie to namo neturėjo gyvenime.
Nuvažiuok prie Pyterio i motelį ir pagyvenk bent kelias dienas ir pats savo akimis įsitikinsi, ten 30cm apšiltinti nameliai su grinai elektriniu šildymu ir su rekuperatoriais, net susirinkus dideliam kolektyvui rekuperatorius tobulai susitvarko su momentiniu pertekiniu šilumos pritekėjimu, o jei kambaryje temperatūra nepasikeičia tai kokiu būdu ta termomase jei ji būtų ta šiluma apsorbuos? jei temperatūra nepakyla.
O jei remtis tavo teorija kad termomase sugers pertekline šilumą tai gaunasi kad atėjus svečiams ir norint pasinaudoti termomasės vadinamu privalumu, turėtume su svečiais išsirenginėti vien tam kad nebūtų mums per karšta pakilus temperaturai o čia visiška nesamonė, pas mane taip yra sovietiniame bute kur termomasė visur kur tik pažiūrėsi ir jei nori atvažiuok pas mane i svečius su visa šeimyna ir pamatysi realiomis salygomis net pilnai betoninės sienos kur termomasės nors vežimais vežk tavo teorija sugriaus i šipulius, nes jau po pusvalandžio reikės atidarinėti langus vien tam kad išvėdinti 30kv svetainę nes temperatura jau bus pakilusi apie 3 laipsnius kas jau nebebus komfortiška jei gausis 26 laipsniai namuose.
Va tau tiesiai šviesiai ir atsimerks akys dėl tos termomasės.
čia diskusija be galo ir vienos teisybės tikrai neišsiaiskinsime
net prie keliu buteliu degtinės 
Bet mane domina Šilumos siurblys o ne termomasė
) gal vizgi kas nors yra turintis ?Šiandiena siūlę net rekuperatorių su silumos siurbliu komplekte, ir jis dar reguliuoja oro dregnumą gal apie tai kas nors ką nors girdėjote?
Tai gal konkrečiau - kokiu atveju termomasė maišo energiškai efektyviame name, kur yra tas vienintelis didelės termomasės minusas? Kaip ir BangaS, aš irgi nematau nei vieno, jei namas pastoviai gyvenamas. Kad paros bėgyje neišeina temperatūros šokdinti nuo 21 iki 15 ir atgal čia privalumas? Pas jus planuojami kokie nors egzotiški augalai, kurie numirs, jei visą parą laikysis +21, bet va puikiai jausis ir bujos, kai temperatūra kasdien šokinės tarp 15 ir 21? Na tada suprasčiau, tik kad apie tokius augalus nesu girdėjęs.
Nėra jokio tikslo važiuot į Pyterį ar dar kur nors. Bet kuriam name žiemą pravertas langas susitvarkys su šilumos perteklium. Žiemą išmesti šilumą lauk ne menas. Aišku gerai būtų jei termomasė būtų greitesnė, bet ką jau padarysi, turim tokią, kokią jau turim. Tenka susitaikyti, kad su kai kuriais retai nutinkančiais pertekliniais pritekėjimais ji nesusitvarko, kaip kad mažam bute daug žmonių, o masyvios sienos dar ir tapetais išklijuotos, ir tų tapetų sluoksnių ne vienas, o po visais sluoksniais dar ir komsomolskaya pravda. Svečius išrengti ar ne - čia jau kiekvienam pagal jo paties supratimą, bet termomasė ne tokiems retiems atvejams. Termomasė kasdien naudingesnė, nes išsaugoma per keletą valandų gauta saulės šiluma visai parai.
O jei apie siurblį - kanalinio COP tikėtina bus mažesnis dėl to, kad kanaliniai paprastai dirba su mažesniais oro srautais, vadinasi tiems patiems galingumams pasiekti reikalingos aukštesnės temperatūros.
O tas rekuperatorius su siurbliu 2-in-1 - manau pakankamai geras pavyzdys taisyklei "kas tinka viskam, realiai netinka niekam". Jei rekuperatorius geras, jis ir taip gerai išsunks išmetamą orą, išmetamo oro temperatūra nedaug skirsis nuo lauko, bet va srautas bus visai nedidelis. Tarkim rekuperatorius sugrąžina 90% energijos. Kam reikalingas šilumos siurblys, kuris pagamina vos 10%, skaičiuojant nuo ventiliacijos "apyvartos"? Arba kitaip tariant ~3% bendro namo šilumos poreikio.
Dabar ką matom to rekuperatoriaus viduje? Šilumokaitis rekuperatoriuje yra esminė detalė. Idealiu atveju jis turėtų užimti kuo didesnę rekuperatoriaus tūrio dalį. O šiame rekuperatoriuje šilumokaitis - vos apie 10% tūrio. Toks mažas matyt tam, kad šilumokaita jame vyktų kuo prasčiau, ir būtų atsakymas į klausima - "nafig tas šilumos siurblys rekuperatoriuje".
Iš veikimo schemos ką matom. Iš/Į lauką skirtumas 6, Iš/į vidų skirtumas 18. Santykis trigubas. Kaip tai pasiekiama? Elementariai sukčiaujant - paduodamas oras šildomas tenu. Subtiliai sukčiaujant - disbalansuojami srautai, t.y. išmetama 3X daugiau, nei įtraukiama. Likę 2/3 viso srauto į patalpą patenka per nesandarumus lauko 0C temperatūros, tai bendra vidutinė viso paduodamo oro temperatūra - 13,3C.
Nėra jokio tikslo važiuot į Pyterį ar dar kur nors. Bet kuriam name žiemą pravertas langas susitvarkys su šilumos perteklium. Žiemą išmesti šilumą lauk ne menas. Aišku gerai būtų jei termomasė būtų greitesnė, bet ką jau padarysi, turim tokią, kokią jau turim. Tenka susitaikyti, kad su kai kuriais retai nutinkančiais pertekliniais pritekėjimais ji nesusitvarko, kaip kad mažam bute daug žmonių, o masyvios sienos dar ir tapetais išklijuotos, ir tų tapetų sluoksnių ne vienas, o po visais sluoksniais dar ir komsomolskaya pravda. Svečius išrengti ar ne - čia jau kiekvienam pagal jo paties supratimą, bet termomasė ne tokiems retiems atvejams. Termomasė kasdien naudingesnė, nes išsaugoma per keletą valandų gauta saulės šiluma visai parai.
O jei apie siurblį - kanalinio COP tikėtina bus mažesnis dėl to, kad kanaliniai paprastai dirba su mažesniais oro srautais, vadinasi tiems patiems galingumams pasiekti reikalingos aukštesnės temperatūros.
O tas rekuperatorius su siurbliu 2-in-1 - manau pakankamai geras pavyzdys taisyklei "kas tinka viskam, realiai netinka niekam". Jei rekuperatorius geras, jis ir taip gerai išsunks išmetamą orą, išmetamo oro temperatūra nedaug skirsis nuo lauko, bet va srautas bus visai nedidelis. Tarkim rekuperatorius sugrąžina 90% energijos. Kam reikalingas šilumos siurblys, kuris pagamina vos 10%, skaičiuojant nuo ventiliacijos "apyvartos"? Arba kitaip tariant ~3% bendro namo šilumos poreikio.
Dabar ką matom to rekuperatoriaus viduje? Šilumokaitis rekuperatoriuje yra esminė detalė. Idealiu atveju jis turėtų užimti kuo didesnę rekuperatoriaus tūrio dalį. O šiame rekuperatoriuje šilumokaitis - vos apie 10% tūrio. Toks mažas matyt tam, kad šilumokaita jame vyktų kuo prasčiau, ir būtų atsakymas į klausima - "nafig tas šilumos siurblys rekuperatoriuje".
Iš veikimo schemos ką matom. Iš/Į lauką skirtumas 6, Iš/į vidų skirtumas 18. Santykis trigubas. Kaip tai pasiekiama? Elementariai sukčiaujant - paduodamas oras šildomas tenu. Subtiliai sukčiaujant - disbalansuojami srautai, t.y. išmetama 3X daugiau, nei įtraukiama. Likę 2/3 viso srauto į patalpą patenka per nesandarumus lauko 0C temperatūros, tai bendra vidutinė viso paduodamo oro temperatūra - 13,3C.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 13:31)
poros ar trijų laipsnių šokinėjimas dar nei vienam namui nepakenkė
o mano tikslui pasiekti termomasė tik maišo o trumpalaikiams veiksniams pilnai pakanka ir dvigubo gipso.
ir bet kuriuo atveju rekuperatorius perteklių pašalins iš namo jei pakils virs nustatytos temperatūros ar su daug termomases ar jos bus tik gipsas, visviena daugiau per kelias valandas namo termomasė neapsorbuos nei tai sugebės dvigubas gipsas, name diena galės pakilti tik maximum 2 laipsniais nei nustatyta o visa kita vistiek pašalins rekuperatorius.
visa teorija apie termomase paremta tik šaltam namui ir tu kurie to namo neturėjo gyvenime.
Nuvažiuok prie Pyterio i motelį ir pagyvenk bent kelias dienas ir pats savo akimis įsitikinsi, ten 30cm apšiltinti nameliai su grinai elektriniu šildymu ir su rekuperatoriais, net susirinkus dideliam kolektyvui rekuperatorius tobulai susitvarko su momentiniu pertekiniu šilumos pritekėjimu, o jei kambaryje temperatūra nepasikeičia tai kokiu būdu ta termomase jei ji būtų ta šiluma apsorbuos? jei temperatūra nepakyla.
O jei remtis tavo teorija kad termomase sugers pertekline šilumą tai gaunasi kad atėjus svečiams ir norint pasinaudoti termomasės vadinamu privalumu, turėtume su svečiais išsirenginėti vien tam kad nebūtų mums per karšta pakilus temperaturai o čia visiška nesamonė, pas mane taip yra sovietiniame bute kur termomasė visur kur tik pažiūrėsi ir jei nori atvažiuok pas mane i svečius su visa šeimyna ir pamatysi realiomis salygomis net pilnai betoninės sienos kur termomasės nors vežimais vežk tavo teorija sugriaus i šipulius, nes jau po pusvalandžio reikės atidarinėti langus vien tam kad išvėdinti 30kv svetainę nes temperatura jau bus pakilusi apie 3 laipsnius kas jau nebebus komfortiška jei gausis 26 laipsniai namuose.
Va tau tiesiai šviesiai ir atsimerks akys dėl tos termomasės.
čia diskusija be galo ir vienos teisybės tikrai neišsiaiskinsime net prie keliu buteliu degtinės
Bet mane domina Šilumos siurblys o ne termomasė) gal vizgi kas nors yra turintis ?
Šiandiena siūlę net rekuperatorių su silumos siurbliu komplekte, ir jis dar reguliuoja oro dregnumą gal apie tai kas nors ką nors girdėjote?
o mano tikslui pasiekti termomasė tik maišo o trumpalaikiams veiksniams pilnai pakanka ir dvigubo gipso.
ir bet kuriuo atveju rekuperatorius perteklių pašalins iš namo jei pakils virs nustatytos temperatūros ar su daug termomases ar jos bus tik gipsas, visviena daugiau per kelias valandas namo termomasė neapsorbuos nei tai sugebės dvigubas gipsas, name diena galės pakilti tik maximum 2 laipsniais nei nustatyta o visa kita vistiek pašalins rekuperatorius.
visa teorija apie termomase paremta tik šaltam namui ir tu kurie to namo neturėjo gyvenime.
Nuvažiuok prie Pyterio i motelį ir pagyvenk bent kelias dienas ir pats savo akimis įsitikinsi, ten 30cm apšiltinti nameliai su grinai elektriniu šildymu ir su rekuperatoriais, net susirinkus dideliam kolektyvui rekuperatorius tobulai susitvarko su momentiniu pertekiniu šilumos pritekėjimu, o jei kambaryje temperatūra nepasikeičia tai kokiu būdu ta termomase jei ji būtų ta šiluma apsorbuos? jei temperatūra nepakyla.
O jei remtis tavo teorija kad termomase sugers pertekline šilumą tai gaunasi kad atėjus svečiams ir norint pasinaudoti termomasės vadinamu privalumu, turėtume su svečiais išsirenginėti vien tam kad nebūtų mums per karšta pakilus temperaturai o čia visiška nesamonė, pas mane taip yra sovietiniame bute kur termomasė visur kur tik pažiūrėsi ir jei nori atvažiuok pas mane i svečius su visa šeimyna ir pamatysi realiomis salygomis net pilnai betoninės sienos kur termomasės nors vežimais vežk tavo teorija sugriaus i šipulius, nes jau po pusvalandžio reikės atidarinėti langus vien tam kad išvėdinti 30kv svetainę nes temperatura jau bus pakilusi apie 3 laipsnius kas jau nebebus komfortiška jei gausis 26 laipsniai namuose.
Va tau tiesiai šviesiai ir atsimerks akys dėl tos termomasės.
čia diskusija be galo ir vienos teisybės tikrai neišsiaiskinsime
net prie keliu buteliu degtinės Bet mane domina Šilumos siurblys o ne termomasė
) gal vizgi kas nors yra turintis ?Šiandiena siūlę net rekuperatorių su silumos siurbliu komplekte, ir jis dar reguliuoja oro dregnumą gal apie tai kas nors ką nors girdėjote?
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 14:30)
15-25% šilumos nuostolių tenka ventiliacijai, tad jeigu ŠS rekuperatoriuje paimtų ir išmetų maždaug tos pačios temperatūros orą, tai padengtų penktadalį poreikio.
Visa kita būtų lygiai tas pats kai ir paprastame ŠS naudojančiame lauko orą arba dar blogiau dėl per mažo oro srauto ventiliacijoje. 200m3/h bus mažai, išoriniai blokai prasuka gerokai virš 1000 m3/h.
Šnekant skaičiais norint išnaudoti šiltesnį orą galima pasigaminti 600-1000W šilumos su geresniu COP naudojant kartu ir žemės šilumokaitį.
Kitu atveju geras rekuperatorius išmeta beveik tos pačios temperatūros orą kaip ir lauke, iš tų kelių laipsnių ir šiek tiek drėgmės ne ką išloši, o su ŽŠ visai kas kita.
Jeigu tam plokšteliniam rekuperatoriui dar įsijungtų priešužšaliminė apsauga (be ŽŠ), tai geras COP neatpirktų nieko, o dar ir į minusą galima sueiti.
Toks šilumos srautas (500-800W) ir pastovus tiekimas ištisus metus labiau tiktų pastoviam karšto vandens ruošimui (250-400W) teigiamose temperatūrose be išorinio šilumokaičio atšildymo ciklų, o ne patalpų šildymui(1000-3000W).
Kitais metais galėsiu pakomentuoti, nes tikriausiai teks susipažinti su tokia sistema žymiai nuodugniau.
Dėl termomasės naudos galime diskutuoti, bet jūs neturite argumentų dėl jos neigiamo poveikio. Nereikia iškart nagrinėti kraštutinumų kaip pvz.
Nelabai būna svetainių po 30 m2 senesnės statybos daugiabučiuose, o jei 20 m2 svetainėje susirenka 10 žmonių tai natūralu, kad kažkiek pakyla temperatūra ir dar labiau natūralu, kad trūksta oro.
Jeigu ten būtų buvusi efektyvi rekuperacinė sistema, tai šią šilumą būtų paskirsčiusi po kitus kambarius ir ten ji būtų "susigėrusi" į pastato konstruktyvą, šilumos nuostoliai dėl to labai menkai padidėtų lyginant su "išvėdinimu".
Jeigu ta svetainė būtų buvusi iš gipso ir osb tai perkaitimas būtų dar greitesnis, nes gipsas labai greitai sušiltų skirtingai nei silikato mūras ar tuo labiau betonas.
Turite tikslą įsirengti kaip tame motelyje, Pyteryje, vien aktyviomis priemonėmis palaikant klimatą, aš turiu visai kitokį tikslą - klimatą (temperatūrą, drėgmę) palaikyti pasyviomis priemonėmis, kai net pamiršus įjungti šildymą vieną dieną niekas nepasikeistų, kai galima ramiai atostogauti savaitę nesibaiminant kad kažkas suges ir užšals namuose.
Nesakau, kad jūsų tikslas blogas ar brangus, bet aš sau taip nedaryčiau, nes tai yra 100% priklausomybė nuo šildymo/vėdinimo sistemos.
Jeigu už tą pačią kainą išeitų tokių pat savybių tik masyvesnė konstrukcija (betoninės grindys, mūro pertvaros) tai man net nekiltų klausimas ką rinktis.
Amerikoje buvo/yra populiarus orinis šildymas karkasiniuose namuose ir tenka matyti pasisakymų koks atradimas ir gėris yra hydronic heating.
Rusijoje dabar sip namai labai ant bangos dėl savo lengvos ir greitos statybos bei neprasto apšiltinimo.
QUOTE(BangaS @ 2014 11 24, 16:33)
15-25% šilumos nuostolių tenka ventiliacijai, tad jeigu ŠS rekuperatoriuje paimtų ir išmetų maždaug tos pačios temperatūros orą, tai padengtų penktadalį poreikio.
Visa kita būtų lygiai tas pats kai ir paprastame ŠS naudojančiame lauko orą arba dar blogiau dėl per mažo oro srauto ventiliacijoje. 200m3/h bus mažai, išoriniai blokai prasuka gerokai virš 1000 m3/h.
Šnekant skaičiais norint išnaudoti šiltesnį orą galima pasigaminti 600-1000W šilumos su geresniu COP naudojant kartu ir žemės šilumokaitį.
Kitu atveju geras rekuperatorius išmeta beveik tos pačios temperatūros orą kaip ir lauke, iš tų kelių laipsnių ir šiek tiek drėgmės ne ką išloši, o su ŽŠ visai kas kita.
Jeigu tam plokšteliniam rekuperatoriui dar įsijungtų priešužšaliminė apsauga (be ŽŠ), tai geras COP neatpirktų nieko, o dar ir į minusą galima sueiti.
Toks šilumos srautas (500-800W) ir pastovus tiekimas ištisus metus labiau tiktų pastoviam karšto vandens ruošimui (250-400W) teigiamose temperatūrose be išorinio šilumokaičio atšildymo ciklų, o ne patalpų šildymui(1000-3000W).
Kitais metais galėsiu pakomentuoti, nes tikriausiai teks susipažinti su tokia sistema žymiai nuodugniau.
Dėl termomasės naudos galime diskutuoti, bet jūs neturite argumentų dėl jos neigiamo poveikio. Nereikia iškart nagrinėti kraštutinumų kaip pvz.
Nelabai būna svetainių po 30 m2 senesnės statybos daugiabučiuose, o jei 20 m2 svetainėje susirenka 10 žmonių tai natūralu, kad kažkiek pakyla temperatūra ir dar labiau natūralu, kad trūksta oro.
Jeigu ten būtų buvusi efektyvi rekuperacinė sistema, tai šią šilumą būtų paskirsčiusi po kitus kambarius ir ten ji būtų "susigėrusi" į pastato konstruktyvą, šilumos nuostoliai dėl to labai menkai padidėtų lyginant su "išvėdinimu".
Jeigu ta svetainė būtų buvusi iš gipso ir osb tai perkaitimas būtų dar greitesnis, nes gipsas labai greitai sušiltų skirtingai nei silikato mūras ar tuo labiau betonas.
Turite tikslą įsirengti kaip tame motelyje, Pyteryje, vien aktyviomis priemonėmis palaikant klimatą, aš turiu visai kitokį tikslą - klimatą (temperatūrą, drėgmę) palaikyti pasyviomis priemonėmis, kai net pamiršus įjungti šildymą vieną dieną niekas nepasikeistų, kai galima ramiai atostogauti savaitę nesibaiminant kad kažkas suges ir užšals namuose.
Nesakau, kad jūsų tikslas blogas ar brangus, bet aš sau taip nedaryčiau, nes tai yra 100% priklausomybė nuo šildymo/vėdinimo sistemos.
Jeigu už tą pačią kainą išeitų tokių pat savybių tik masyvesnė konstrukcija (betoninės grindys, mūro pertvaros) tai man net nekiltų klausimas ką rinktis.
Amerikoje buvo/yra populiarus orinis šildymas karkasiniuose namuose ir tenka matyti pasisakymų koks atradimas ir gėris yra hydronic heating.
Rusijoje dabar sip namai labai ant bangos dėl savo lengvos ir greitos statybos bei neprasto apšiltinimo.
Visa kita būtų lygiai tas pats kai ir paprastame ŠS naudojančiame lauko orą arba dar blogiau dėl per mažo oro srauto ventiliacijoje. 200m3/h bus mažai, išoriniai blokai prasuka gerokai virš 1000 m3/h.
Šnekant skaičiais norint išnaudoti šiltesnį orą galima pasigaminti 600-1000W šilumos su geresniu COP naudojant kartu ir žemės šilumokaitį.
Kitu atveju geras rekuperatorius išmeta beveik tos pačios temperatūros orą kaip ir lauke, iš tų kelių laipsnių ir šiek tiek drėgmės ne ką išloši, o su ŽŠ visai kas kita.
Jeigu tam plokšteliniam rekuperatoriui dar įsijungtų priešužšaliminė apsauga (be ŽŠ), tai geras COP neatpirktų nieko, o dar ir į minusą galima sueiti.
Toks šilumos srautas (500-800W) ir pastovus tiekimas ištisus metus labiau tiktų pastoviam karšto vandens ruošimui (250-400W) teigiamose temperatūrose be išorinio šilumokaičio atšildymo ciklų, o ne patalpų šildymui(1000-3000W).
Kitais metais galėsiu pakomentuoti, nes tikriausiai teks susipažinti su tokia sistema žymiai nuodugniau.
Dėl termomasės naudos galime diskutuoti, bet jūs neturite argumentų dėl jos neigiamo poveikio. Nereikia iškart nagrinėti kraštutinumų kaip pvz.
Nelabai būna svetainių po 30 m2 senesnės statybos daugiabučiuose, o jei 20 m2 svetainėje susirenka 10 žmonių tai natūralu, kad kažkiek pakyla temperatūra ir dar labiau natūralu, kad trūksta oro.
Jeigu ten būtų buvusi efektyvi rekuperacinė sistema, tai šią šilumą būtų paskirsčiusi po kitus kambarius ir ten ji būtų "susigėrusi" į pastato konstruktyvą, šilumos nuostoliai dėl to labai menkai padidėtų lyginant su "išvėdinimu".
Jeigu ta svetainė būtų buvusi iš gipso ir osb tai perkaitimas būtų dar greitesnis, nes gipsas labai greitai sušiltų skirtingai nei silikato mūras ar tuo labiau betonas.
Turite tikslą įsirengti kaip tame motelyje, Pyteryje, vien aktyviomis priemonėmis palaikant klimatą, aš turiu visai kitokį tikslą - klimatą (temperatūrą, drėgmę) palaikyti pasyviomis priemonėmis, kai net pamiršus įjungti šildymą vieną dieną niekas nepasikeistų, kai galima ramiai atostogauti savaitę nesibaiminant kad kažkas suges ir užšals namuose.
Nesakau, kad jūsų tikslas blogas ar brangus, bet aš sau taip nedaryčiau, nes tai yra 100% priklausomybė nuo šildymo/vėdinimo sistemos.
Jeigu už tą pačią kainą išeitų tokių pat savybių tik masyvesnė konstrukcija (betoninės grindys, mūro pertvaros) tai man net nekiltų klausimas ką rinktis.
Amerikoje buvo/yra populiarus orinis šildymas karkasiniuose namuose ir tenka matyti pasisakymų koks atradimas ir gėris yra hydronic heating.
Rusijoje dabar sip namai labai ant bangos dėl savo lengvos ir greitos statybos bei neprasto apšiltinimo.
http://de2.lt/naudin...%...minÄ-talpa
Man galai nesueina, betono ir gipso šiluminė talpa tokia pati o OSB dar ir daug didesnė, o pridedant kad bus akmens vata kurios tankis 130kg kube ir osb plokštę tai gaunasi pilnai pakankama termomasė trumpam ciklui ir ko jus čia taip ta termomasę vertinate nesuprantu.
Pas mane name apie 500 kv dvigubo gipso bus o tai apie 15 kubu kuriu 1 laipsnis talpins apie 3kw šilumos ir jei diena prikais 2 laipsniais tai vidutinio šaltumo dieną visiškai pakanka 6 valandoms jei neskaičiuoti rekuperatoriaus praradimo kuri gal but kompensuos namuose ęsantys 3 žmonės ir šaldytuvas
arba aš blogai suskaičiavau arba vėl gi jūsų teorija ir telieka teorija
o dėl šio siurblio tai aš taip ir nesupratau ar jis bet sudilusio skatiko vertas ar geriau komplektuoti
kanalini ir rekuperatoriu atskirai ?
Tokia pati kilogramo betono ir gipso šiluminė talpa. Bet kube betono yra daugiau kilogramų, nei kube gipso, vadinasi kube betono telpa daugiau šilumos.
Betonas nėra geriausias šilumos akumuliatorius. Vanduo būtų geresnis, tik kad iš vandens sukonstruotos sienos ne tokios patikimos.
Nereikia suprasti, kad termomasę vertinam tiek, kad ji tėra vienintelis svarbus dalykas, ir viską išsprendžia. Pagal svarbą ji eina po atitvarų varžos, o varža po sandarumo. Tačiau kaip kad nebūna per daug didelės varžos, taip ir nebūna per daug didelės termomasės. Nebent termomasės pakanka visam sezonui, tada papildoma jau būtų tikrai beprasmė.
Dėl skatiko - žiūrint kiek jis sudilęs. Jei pradilęs kiaurai, tai mai jį galai tą skatiką. Bet jei tik pradėjęs dilti, tai geriau kitiem reikalams jį išleisčiau. Nors kiti galbūt ir poros skatikų nepagailėtų.
Betonas nėra geriausias šilumos akumuliatorius. Vanduo būtų geresnis, tik kad iš vandens sukonstruotos sienos ne tokios patikimos.
Nereikia suprasti, kad termomasę vertinam tiek, kad ji tėra vienintelis svarbus dalykas, ir viską išsprendžia. Pagal svarbą ji eina po atitvarų varžos, o varža po sandarumo. Tačiau kaip kad nebūna per daug didelės varžos, taip ir nebūna per daug didelės termomasės. Nebent termomasės pakanka visam sezonui, tada papildoma jau būtų tikrai beprasmė.
Dėl skatiko - žiūrint kiek jis sudilęs. Jei pradilęs kiaurai, tai mai jį galai tą skatiką. Bet jei tik pradėjęs dilti, tai geriau kitiem reikalams jį išleisčiau. Nors kiti galbūt ir poros skatikų nepagailėtų.
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 22:26)
http://de2.lt/naudin...%...minÄ-talpa
Man galai nesueina, betono ir gipso šiluminė talpa tokia pati o OSB dar ir daug didesnė, o pridedant kad bus akmens vata kurios tankis 130kg kube ir osb plokštę tai gaunasi pilnai pakankama termomasė trumpam ciklui ir ko jus čia taip ta termomasę vertinate nesuprantu.
Pas mane name apie 500 kv dvigubo gipso bus o tai apie 15 kubu kuriu 1 laipsnis talpins apie 3kw šilumos ir jei diena prikais 2 laipsniais tai vidutinio šaltumo dieną visiškai pakanka 6 valandoms jei neskaičiuoti rekuperatoriaus praradimo kuri gal but kompensuos namuose ęsantys 3 žmonės ir šaldytuvas
arba aš blogai suskaičiavau arba vėl gi jūsų teorija ir telieka teorija
o dėl šio siurblio tai aš taip ir nesupratau ar jis bet sudilusio skatiko vertas ar geriau komplektuoti
kanalini ir rekuperatoriu atskirai ?
Man galai nesueina, betono ir gipso šiluminė talpa tokia pati o OSB dar ir daug didesnė, o pridedant kad bus akmens vata kurios tankis 130kg kube ir osb plokštę tai gaunasi pilnai pakankama termomasė trumpam ciklui ir ko jus čia taip ta termomasę vertinate nesuprantu.
Pas mane name apie 500 kv dvigubo gipso bus o tai apie 15 kubu kuriu 1 laipsnis talpins apie 3kw šilumos ir jei diena prikais 2 laipsniais tai vidutinio šaltumo dieną visiškai pakanka 6 valandoms jei neskaičiuoti rekuperatoriaus praradimo kuri gal but kompensuos namuose ęsantys 3 žmonės ir šaldytuvas
arba aš blogai suskaičiavau arba vėl gi jūsų teorija ir telieka teorija
o dėl šio siurblio tai aš taip ir nesupratau ar jis bet sudilusio skatiko vertas ar geriau komplektuoti
kanalini ir rekuperatoriu atskirai ?
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 22:26)
o dėl šio siurblio tai aš taip ir nesupratau ar jis bet sudilusio skatiko vertas ar geriau komplektuoti
kanalini ir rekuperatoriu atskirai ?
kanalini ir rekuperatoriu atskirai ?
Dėl termomasės pažiūrėsiu rytoj.
Panaudoti išmetamą šiltesnį ventiliacijos orą verta kai šilumos siurblys yra labai negalingas, o oras paimamas per požeminį vamzdį jau sušilęs. Tokiu atveju galima gauti 0,6-1kW šilumos su labai geru COP.
Kaip pvz būtų rekuperatorius su integruotu vandens šildytuvu
http://www.nilanirel...ions/compact-p/
Arba galima būtų šalia rekuperatoriaus pasijungti vandens šildytuvą su ŠS kaip čia:
http://oikos.com/esb/41/eahpstudy.html
Bet šildymui reikėtų atskiro sprendimo, toks variantas kaip pas jūsų siūlomas tiktų tik labai mažam šilumos kiekiui gaminti ir reikėtų dar vieno, galingesnio šilumos šaltinio.
Patalpų šildymui tokia koncepcija netinkama dėl per mažo šilumos kiekio, bet tinkama karštam vandeniui ruošti derinyje su ŽŠ.
Už ir prieš http://www.greenbuil...your-passivhaus
QUOTE(aliosenka @ 2014 11 24, 22:26)
http://de2.lt/naudin...%...minÄ-talpa
Man galai nesueina, betono ir gipso šiluminė talpa tokia pati o OSB dar ir daug didesnė, o pridedant kad bus akmens vata kurios tankis 130kg kube ir osb plokštę tai gaunasi pilnai pakankama termomasė trumpam ciklui ir ko jus čia taip ta termomasę vertinate nesuprantu.
Pas mane name apie 500 kv dvigubo gipso bus o tai apie 15 kubu kuriu 1 laipsnis talpins apie 3kw šilumos ir jei diena prikais 2 laipsniais tai vidutinio šaltumo dieną visiškai pakanka 6 valandoms jei neskaičiuoti rekuperatoriaus praradimo kuri gal but kompensuos namuose ęsantys 3 žmonės ir šaldytuvas
arba aš blogai suskaičiavau arba vėl gi jūsų teorija ir telieka teorija
Man galai nesueina, betono ir gipso šiluminė talpa tokia pati o OSB dar ir daug didesnė, o pridedant kad bus akmens vata kurios tankis 130kg kube ir osb plokštę tai gaunasi pilnai pakankama termomasė trumpam ciklui ir ko jus čia taip ta termomasę vertinate nesuprantu.
Pas mane name apie 500 kv dvigubo gipso bus o tai apie 15 kubu kuriu 1 laipsnis talpins apie 3kw šilumos ir jei diena prikais 2 laipsniais tai vidutinio šaltumo dieną visiškai pakanka 6 valandoms jei neskaičiuoti rekuperatoriaus praradimo kuri gal but kompensuos namuose ęsantys 3 žmonės ir šaldytuvas
arba aš blogai suskaičiavau arba vėl gi jūsų teorija ir telieka teorija
Nesitikėčiau praktinio rezultato pranokstančio teorinius skaičiavimus, tad verta bent kažkiek pasiskaičiuoti.
Termomasė vertinama suskaičiuojant šiltame namo tūryje esančių konsrukcijų svorį padauginus iš savitosios šilumos.
Gauname kiek šilumos namas gali sukaupti pats be jokių priemonių, savaime.
Kitas rodiklis yra termomasės aktyvumas nusakantis kaip greitai ta šiluma gali "susigerti" ir "išsiskirti" iš namo konstrukcijų.
Aš suskaičiuoju max 400m2 gipso tam name = 10 m3 = 8,5t
Termomasė = 8500kg * 1000 J/kgC = 8,5 MJ/C = 2,36 kilovatvalandės vienam laipsniui, t.y. esant šiluminiams nuostoliams apie 1,5 kW namas gipsas atvės vienu laipniu per 1 val. 30 min.
įskaitant OSB (+1,3 kWh/C) nešildant ir esant šaltiems orams namas atvės 10C per 24val.
Išbetonavus grindis ir pamūrijus vidines pertvaras namas turėtų apie 8,5 kWh/C termomasę ir prie tokios pat temperatūros atvėstų 4 laipsnius per parą nešildant. Tai ne pats geriausias rezultatas, bet jau galima gyventi.
Saulei pašildžius namo konstrukcijas +2...3C galima būtų tikėtis išgyventi su šia šiluma iki kitos dienos su oro temperatūros svyravimu nuo +24C iki +19C.
Pasyvaus namo institutas kalba maždaug apie 1 laipsnį per parą kaip skaičių, į kurį reikėtų orientuotis, nes ne taip lengvai šiluma pasiskirsto po visus namus.
Kalbant apie termomasės aktyvumą (kaip greitai ta šiluma gali būti sugerta į konstrukcijas) aktualu kas trukdo šilumai patekti į kosntrukcijas.
Jeigu tai 5cm putplastis, tai šitaip uždaryta termomasė bus labai mažo aktyvumo ir labai lėtai sušils. Jeigu tai mūras už gipso apdailos, tai irgi lėtokai šils. Paviršinė gipso plokštė greitai sušils, bet ji mažo svorio, mažos talpos. Šiluma geriausiai skverbiasi į labiau laidžias šilumai konstrukcijas - metalines, betonines, silikatines. Jų panaudojimas ir sąlygotų aktyviausią termomasę.
Taip pat reikia paminėti, kad konstrukcijos šyla geriausiai tada kai prišyla visų patalpų oras recirkuliuojant jį po patalpas arba dar geriau kai šiluma išnešiojama po viso namo konstrukcijas vandeninės grindinio (retkarčiais ir sieninio) šildymo sistemos, nes savaime šyla tik apšviestos saulės patalpos.reikia paminėti, kad konstrukcijos šyla geriausiai tada kai prišyla visų patalpų oras recirkuliuojant jį po patalpas arba dar geriau kai šiluma išnešiojama po viso namo konstrukcijas vandeninės grindinio (retkarčiais ir sieninio) šildymo sistemos, nes savaime šyla tik apšviestos saulės patalpos.
