Noreciau patarimo,ka man daryti.Gyvename su drauge kartu jau astunti metai,ji turi sunu nuo pirmo vyro...Ji auginu kaip savo kai pradejom kartu gyventi jam buvo 3 metukai,tai galima sakyt kad nuo mazu dienu ji auginu...Is drauges paskutini kokie 3-4 metai sulaukiu vien tik puolima,saukima,kamantinejima ir vien tik priekaistus i mano puse ir t.t.As paprasciausiai jos net nebemyliu ,as jai jauciu neapykanta,negaliu jos net akyse matyt,nes man vien pagalvojus apie ja bloga darosi,nes kai jauties zmogus kaip suns vietoje tai dingo ir visi jausmai..Bet beda tame ,kad kad ir kaip jos nekenciu ji pastojo nuo manes ir apie pastojima suzinojau kaip tik ta diena kai jau ruosiausi butent ta diena pasakyt kad viskas skirtis noriu ,butent ta diena ji man pasake kad ji laukiasi ,man nespejus net pasakyt kad noriu skirtis..Nors apie tokias skirybas ir ji pasakydavo ir as,bet ir toliau gyvendavom ,truputi santykiai pageredavo,bet po kiek laiko vel viskas gryzdavo i senas vezias,vel pykciai ir nesutarimai..Man paprasciausiai nebelaiko neravai kasdien jaustis taip blogai,jaustis siuksle,nemylimu..Man nuo to tokio kasdienio nervinimosi ir pergyvenimo net sveikata sustreikavo,prireike ir antidepresantu pagalbos kuriuos pusantru metu vartojau, pradejo ivairus negalavimai sveikatos pult nuo pastovaus streso kuri patiriu kartu su ja gyvendamas..Esme tame kad ji dabar laukiasi nuo manes man dabar arti 40 jai 32 ir man tai bus pirmas vaikas apie kuri svajojau visa gyvenima ir kad kokie labai blogi musu santykiai as bijau skirtis ir palikt ja vien todel kad neteksiu vaiko,negalesiu but salia savo vaiko apie kuri taip svajojau ir taip jo norejau... Kartais atrodo jog viena diena isprotesiu nuo tokiu santykiu,aplamai net gyvent kartais nebenoriu nes jausmas baisus kai kasdien jauties siuksle ant kurio pastoviai rekia,saukia,kur kekvien zingsnyje visos kaltinimai suverciami tik man ir t.t. tikrai skirciausi su ja jei lietuvoje gyventume ,dabar gyvename uzsienyje ir zinau kad isiskyrus netekciau savo vaiko ,nes jei jau skirciaus tai palikciau saly ir gryzsciau i Lietuva gyventi.. kadangi jie liktu gyventi ten o as Lietuvoj tai galima sakyt kad vaiko nebematyciau,o jis man reikalingas ,jis mano svajone kurios sulauksiu tokiuose metuose..Lauksiu patarimo,ka man daryt,laukt kol gims vaikas ir gal situacija pasikeis,ar skirtis dabar-nors nenoriu del ateinancio vaikelio,labai nenoriu skirtis..Lauksiu patarimu ir nuomoniu aciu..
QUOTE(ev5 @ 2014 11 29, 20:18)
jis mano svajone kurios sulauksiu tokiuose metuose.......
Na kokie gi jau čia metai, kalbat, lyg jums būtų 70 metų...
Labai daug kas neaišku šioje istorijoje. Rašot, kad tos moters negalite net akyse matyti, nemylit jos, kad jums bloga nuo jos ir ttt..., tai kaip tas vaikelis buvo pradėtas? iš "šventosios dvasios", ar kaip? Kai žmonės vienas kito nekenčia, jie miega atskirai. Abu pasielgėt labai neatsakingai. Vietoj to, kad vaikelio galėjot susilaukti su mylima moterim ~ dabar turite štai tokią beviltišką situaciją
