Rasma, jei bendravimas internete - laiko švaistymas, tai kodėl pati čia sėdi?

Neįžvelgiau aš Flight pasisakyme jokio aukos vaidinimo ar inkštimo, tik faktą, kad jai sunku, bet ir tema apie tai.Juk nepašnekėsi apie tai su savo bendradarbe, kurios vaikai trisdešimtmečiai arba su tokia, kuri vaikų neturi.
Žmogus socialinė būtybė, jam būtina bendrauti, kartais norisi pasikalbėti tau aktualia tema, dėl to ir įlenda karts nuo karto į supermamas.
Mes visos esam skirtingos. Gal iš tikrųjų bent iš dalies teisingas pasakymas, kad ne tik nuo didesnio vaikų skaičiaus pavargstama. Vienoms yra duoti kažkokie pedagoginiai sugebėjimai ir daug daug kantrybės. Tos, kurios turi tą dovaną, joms ir 5 vaikai bus nebaisu. Tos, kurios neturi,suklumpa ties trečiu ar antru, o gal net pirmu. Bet tai yra arba duota žmogui, arba neduota. To neišmoksi, neišsiugdysi. Todėl nesmerkime tų, kurios pavargsta nuo vaikų auginimo. Kai kuriais atvejais jos gal net geresnės mamos už tas nepavargstančias. Bent jau aš žinau toki atvejį, kai 2 ir 3 metų broliukai pasodinami prie tv pusei dienos ir mama dievagojasi, kad nepavargsta ir stebisi, kaip aš su savo septynmete pavargstu.
Taip, aš iš tų, kuri kartais pavargsta nuo vaiko. Labai ją myliu, bet kartais man taip norisi pabūti vienai, pvz., bent valandą paskaityti knygą ar pažiūrėti gerą filmą. Nesiskundžiu , tik nepulkit manęs:). Dukra auga, darosi vis lengviau. Bet su siaubu ir jau šypsena veide prisimenu tuos ilguosius savaitgalius, kai ji buvo kokių 3-5 metų ir žodžiai mama, dabar pažaiskime man įvarydavo siaubą. Mielu noru pažaisdavau domino su ja, nueidavom ir į vaikų žaidimų aikštelę, bet to būdavo negana, dar reikėdavo žaisti su lėlėmis, meškiukais ir dar begalę visokių žaidimų. O kadangi aš nesu iš tų, kurioms duotas mamiškumas ar laki vaizduotė, aš būdavau iššsunkta po ilgojo savaitgalio, išsunkta nuo žaidimų ir mielu noru eidavau į darbą.