Kaip palikti...meilužį

sensta jis. o senstantys kuiliai darosi truputi romantiski. Juk su juo- jauna muza.

Dievaži, vyruks liežuvio konkrečiai nesuvaldo. Jei šeimą norėjo išsaugot, kam reikėjo apie meilužę prisipažint? Ir svarbiausia, tai ne pirmas, o trečias kartas, ir amžiumi ne jauniklis

Nu gal įkalčiai kokie buvo, maža ką.

As manau, na, kadangi jie susituoke jau ilga laika, vis tiek kazka itare ta zmona turbut, o paskui jau kai pasidraske emocingiau, gal net is jo reakcijos matesi, kas ir kaip... Na, nesvarbu cia jau visiskai dabar.
Bet man tai dabar tikrai sunku Na, truksta man jo, labai truksta. Su juo jauciausi tokia emociskai uzpildyta, ta romantika, laikas kartu... ir as netikiu, kad to nebebus arba bus po kurio laiko, bet nezinia ir protu suvokiu, kad geriau nebebutu, bet jausmai sako ka kita

tu tik melskis, kad nebutu. nes susigadinsi graziausius metus, issvaistysi juos su vyru santykiams, kurie niekur neveda. negi nenori tureti grazios seimos, vaiku, partnerio salia kasdien, kasnakt? negi nori visa jaunyste praleist viena per visas sventes, zinodma, kad vyras, kuri myli, tuo tarpu glaudzia prie sirdies kita seima?
na kam tau tai? kad uzpildytu kazkokia siandienine tustuma? nors paskui ta tustuma jausi gal net visa gyvenima, nes praleisi proga sutikti vyra, su kuriuo galetum seima sukurt.
aisku kad sunku. issiskyrima reikia isgedet, issigydyt. ir laikui begant tau tikrai palengves. bet jei brisi vel i ta pacia upe, tai ir gedesi pastoviai

Net jeigu, tarkim, žmona visgi vyruką praspirs, ir jis liks laisvas, planuoti ilgalaikius santykius su tokiu žmogumi, kaip nupiešė temos herojė, būtų naivu.

Sitas tai 100 proc. Dar kol zmona nezinojo, man smesteledavo visokiu minciu (tik smesteledavo), o dabar... Su tokiu zmogum galima planuoti ateiti nebent tokiu atveju, kai pati nori seimos, na, tokios, kur abi puses eina i kaire vos ne nebyliai ar garsiai susitare. Sitas zmogus kitaip negali. Dabar tai zmonelei priburs, priburs ten visko, ten seimos situacija tokia (detaliu nepasakosiu, jau ir taip daug pasakiau), kad jai bus parankiau jo nepraspirti, tegu gyventi tik is inercijos, ir jis vel isleks pasiganyti esu tuo tikra dar daugiau nei 100 proc., ir kad su manim susisiekt bandys, irgi esu tikra... Po menesio, po dvieju, kai namie dramos aprims Na, kaip galima vertinti toki zmogu? Jis save dar vadina seimos zmogumi... nejuokauju, pats sake...

Aš esu tikra, kad mūsų gyvenime atsiranda tie žmonės, kokiems mes esame pasiruošę ir kokius galime priimt. Čia kalbu apie ilgalaikius santykius ir visas meiles/seiles. Auka randa savo budelį, o budelis - auką.

Chroniškai neištikimas vyras neieško meilės. Jam jos nereikia. Jam reikia dėmesio, nuolatinio užtikrinimo, kad jis vis dar gali, kad juo vis dar domisi, kad jis vis dar "vyras" ar dar kokiems nors kompleksams ir trūkumams "kompensuoti". Meilužė, sutinkanti būti su tokiu plevėsa, kuris ne tik kad neslepia savo nuotykių, bet dar ir apie juos detaliai pasakoja, taip pat turi problemų su saviverte ar savęs, kaip vertos gerų ir nuoširdžių abipusiai vertingų santykių, suvokimu.

Kaip galima džiaugtis tuo, kad jis nuoširdžiai pasakojasi, koks šiknius buvo ir toliau tokiu planuoja būt? Ir dar jaustis vos ne vienintele šioj žemėj, kuria šis "didvyris" pasitiki... ... nu lyg jis gali dar kam apie tai girtis Žmonai gal? Ar draugams, kurie greičiausiai yra bendri šeimos draugai? Apie tai tik meilužei ir gali pasakot. Tuo pačiu užsitikrini net kelis pliusus: naivi mergaitė jaučiasi "ypatinga", nes ja "pasitikima" ir jaučiasi neformaliai įpareigota tą "pasitikėjimą" pateisinti - nesmerkti, nereikalauti, nepykti ir nesijausti blogai; tu jai aiškiai duodi suprast, kad esi toks, koks esi, o ji yra tuo, kuo yra ir be žodžiu tampa aišku, kad ji neturi tikėtis nieko daugiau, nei jis pasiruošęs jai suteikt, t.y. laikino jo lovos šildymo; gauni progą garsiai pasidalinti savo nuotykiais, kuriais iš esmės didžiuojiesi ir t.t. ir pan.

Visa tai yra tik mano nuomonė.

P.S.: Reik su savais sliekais galvoj susitvarkyt, o ne meilužio žmonos ir vaikų gailėt. Ne meilužės reikalas, kodėl žmona elgiasi vienaip ar kitaip. Ne jai tą žmoną teist ar teisint, ne jai jos elgesį vertint. Savęs reik žiūrėt.
Nu nebent nesinori, tada galima ramiai laukt, kol su krize susitvarkęs princas grįš emocinės tuštumos užpildyt. Kiekvienam savas gyvenimas ir savi gyvenimo partneriai

Vyrai paprastai net lovoje užtikti ginasi ir aiškinasi, kad "tai visai ne tai ką galvoji" O čia, žmogus metuose, išsiplepės žmonai, kuri jokių įrodymų neturi??

Aš manau,jokio ten skandalo nebuvo Vyrukui pabodo mergina, gal nauja pasija atsirado, gal šiaip aptingo, tai ir pasakė, kad žmona sužinojo. Taip paprasčiausia, nereikia aiškintis ir klausytis graudžių sms ir skambučių..

nu jo.. idomi versija

gal net teisybes nemazai savyje turinti

Man irgi tai atrodo galimas variantas. Juolab, kad versija "santykiai buvo trumpalaikiai ir vien dėl sekso" išbandyti ir pasiteisinę tiek su žmona, tiek su meiluže(meilužėmis?).

Net jei ir būtų lagamine iš kelionės parsivežęs meilužės dėvėtas kelnaites, galėjo gi paaiškinti žmonai, jog buvo prostitutę nusisamdęs. Tytkininke, prašau neįsižeisti, aš čia tik teoriškai samprotauju, nes labai jau keistai tas "sužinojimas" atrodo. Gerai pagalvokit, ar kelionės metu nebuvo ko nors, kas rodytų jo norą skirtis?

nu kas cia keisto. Gal rado konspiracini telefa su smsais. Gal prezikus kisenej, gal pagaliau sekimo programa kompe instaliavo, kur visu tekstu kopija padaro. Gal i emaila isilauze, gal kokius cekius is pinigines istrauke. O gal tiesiog pazistami pamate ir papasakojo.
As lb lengvai exa susekdavau, nes kai pastoviai tai darai, kad ir kiek besislapstysi, visko nepaslepsi. Laisvai susekciau mb,jei tik itarimas kiltu