QUOTE(agnesse @ 2006 11 15, 12:16)
Na, dėl Br galiu pasakyti, kad dažniausiai jį reikia gerti tol, kol nepastoji, nes jei jo vartojimą nutrauki, tai vėl pakyla Prol. Čia jau šito niekaip neišgydysi

Aš pakartotinus Prol tyrimus dariausi tik po 1 mėn nepertraukiamo Br vartojimo.
O tau neliepė pasidaryti Progesterono tyrimo

. Tai kas, kad O vyksta, bet jei mažai Prog, tai kiaušinėlis negalės įsitvirtinti. O padidėjęs Prol mažina Prog.
Na su tais vyrais taip būna. Ir maniškis pirmą kartą spardėsi, atseit ne, aš pats to nedarysiu

Tai kaip užkėliau aliarmą, kai vyras pamatė krokodilo ašaras...O aš nieko pasakyti negaliu, tik verkiu. Galiausiai išrėžiau jam viską kas buvo ant dūšios, kad jei jis būtų kaltas dėl nevaisingumo, įdomu kaip jis elgtųsi, ir kad tik aš rūpinuosi, kad mes susilauktume vaikų ir galiausiai pareiškiau, kad jei jis taip elgiasi, reiškia jis nenori vaikų. Ir žinok, padėjo

. Tik jis paprašė, kad pam padėčiau

spermiukus surinkti

. O antrą kartą tai be jokių pasipriešinimų viską atlikom

. Ir beje abu kartus pats vienas vežė priduoti

. Dabar mane labai palaiko, domisi kaip sekėsi pas daktarą, ką sakė.
Pradžia visada sunki, bet laikui bėgant viskas susitvarkys ir nerimas praeis, ir mažiau nervinsies ir gyvenimas mielas pasidarys...
progesterono tyrimą dariau, turėjau vėliau dar kartą pasidaryti prolaktino, o ir vyras turėjo daryti tyrimą... tik kad, atsitiko taip kaip atsitiko.
na blogai, kad neišėjo pasidaryt tyrimų man (tiesiog nebuvo kur) ir viskas nusikėlė.
o kas dėl vyro.. suprantu,kad kai kuriems vyrams tas tyrimas tolygu pažeminimui... bet visa bėda ta, kad pasirodo aš labiau noriu vaiko, nei jis. jis vis randa priežasčių kodėl dar neturėt.... manau kad kai žmogus tikrai labai nori vaiko, tai jam nesvarbu kad buitis iki galo nesutvarkyta ir pan.
o tiesą pasakius, aš ir pati kažkiek perdegiau. nors dar tik pradžia, bet ji be galo sunki.
žinau, merginos, kad kai kurios skaitot ir galvojat, kad man jos problemas.... bet taip jau yra. atrodo, buvau netoli ieškojimo priežasčių kas ir kaip finišo, o dabar ir vėl viskas iš naujo.... ko gero man sunkiausia, susitart su vyru. dėl to jau kone ir išsiskyrę buvom, nutarėm būti kartu... nebežinau kaip viską pradėt,kad išvengt pykčių.... o apsimest, kad nenoriu vaikų, tiek to, nors vieno vienintelio, aš jau nebegaliu...
nežinau ar kas supratot ką norėjau pasakyt.....