Sveiki,
Šių metų balandžio 9 dieną pasaulį išvydo mūsų labai mylimas ir laukiamas pirmagimis sūnelis Edenas. Vos jam gimus ir jį išvydus atrodė sveikas ir laimingas kūdikėlis atėjęs į šį pasaulį, atrodė viskas yra taip kaip ir turi būti, niekas ir negalėjo pagalvoti, kad mažajam angelėliui kažko trūksta, kad dievulis kažko nedavė ką turi kiekvienas žmogus ir tėveliams davė didžiulį gyvenimo išbandymą. Dar tuomet nenutuokėm kas mūsų laukia. Apie ligą nežinojome iki pusantro mėnesio. Viskas prasidėjo nuo to, kad gimus Edenui jo akytės buvo pageltusios. Nieko blogo neįtarėme, ramino mus ir gydytojai, kad tai paprasčiausia naujagimio gelta. Tačiau laikui bėgant gelta neatsitraukė ir mus tai neramino. Mūsų nerimas pasitvirtino, o Vilniaus vaikų Santariškių klinikų gydytojų išvada buvo pritrenkianti - TULŽIES LATAKŲ ATREZIJA, dėl kurios kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis. Ši gydytojų ligos diagnozė buvo stulbinanti, niekaip negalėjome patikėti ir sunkiai susitaikėme su šia diagnoze, buvo ir minčių, kad gal klysta gydytojai visko būna, bet vis dėl to gydytojų diagnozė buvo užtikrinta, vis kartojome kodėl mums? Kodėl mums taip turėjo nutikti? Kaip ir tikriausia visi žmonės galvoja kurie kovoja su sunkiomis problemomis. Tai retas apsigimimas. Lietuvoje kasmet gimsta po 25 vaikus, sergančius šia liga, kurios tiksli priežastis iki šiol nėra žinoma. Pirmas klausimas buvo: ar jis gyvens? Kas mūsų laukia toliau? 2 mėn. amžiaus mums buvo atlikta speciali palengvinanti būklę, operacija viduje įdėta žarnelė, padarytas tulžies nutekėjimas. Kas mūsų laukia? Chirurgo atsakymas buvo toks : o toliau bus kaip Dievas duos. Pagaliau po operacijos grįžome namo, nors tyrimai buvo prastoki, bet vis tikėjom, kad viskas susitvarkys, nes viskam reikia laiko. Tyrimai pradėjo gerėti ir tuo labai džiaugėmės, liūdino tik tai, kad sunkiai auga svoris sutriko didysis motorinis vystimasis. Tačiau mūsų džiaugsmas tesėsi neilgai. Po pusantro mėnesio buvimo namie viskas pasisuko blogąja linkme. Nustojo augti svoris, pradėjo blogėti tyrimai, stipriai atsiliko Edenuko motorinis vystymasis, nes kepenėles jau buvo gerokai pažeistos. Šiandien mums jau 8 su puse mėnesio, tačiau mes sveriam tik 5,7 kg., blogai dirbančios kepenys neįsisavina maisto, visas vaiko kūnelis yra geltonas, nedarome to ką daro mūsų bendraamžiai vaikučiai: nesėdime, neropojame, o bandyti stotis mums net neįmanoma, bet mus džiugina ir toliau mus skatina kovoti jo nuostabi šypsena. Gydytojų išvada tokia: reikalinga kepenėlių transplantacija, nes po truputėlį senka mūsų jėgos. Tiesiog gyvename tikėjimu ir tikim kiekvieną dieną, kad liga pasitrauks po transplantacijos ir galėsime toliau gyventi kaip kiti sveiki vaikai. Savo ligą laikom svečiu, o kaip bebūtų svečias lieka svečiu - jis ilgai neužsibūna. Kiekvienas esame stiprus žmogus, tik to nežinome. Užklupus ligai, daug kas manęs klausia: iš kur pas tave tokia stiprybė, kaip tu viską ištveri - ligą, jos komplikacijas ir pan. Atsakau paprastai: kiekvienas būtume stiprus ir kovotume, tikrai nepasiduotume, nes kova vyksta už vaiko gyvybę. Kiekvienai mamai - vaikas yra gyvenimo prasmė. Taip ir man Edenukas yra mano gyvenimo prasmė. Kažkodėl linkstama galvoti, kad stiprybė - tik išrinktiesiems. Tiesa ta, kad stiprybė pasiekiama mums visiems. Stiprybės nerasi vienoje ypatingoje vietoje ar viename ypatingame žmoguje, stiprybė yra ten ,kur tu bandai jos ieškoti. Aš stiprybės ieškau viltyje, artimų žmonių širdyse, jų paramoje ir tikėjime, kad viskas bus gerai. Kitaip ir būti negali!
Šiuo metu laukiame kepenėlių transplantacijos, kuri bus atlikta Varšuvos vaikų klinikose. Sudėtingą, mūsų Edenuko operaciją apmokės valstybė, tačiau to per mažai: reikalingi pinigėliai apmokėti už jo priežiūrą ir slaugymą po operacijos tose pačiose Varšuvos klinikose. Todėl kreipiamės su dideliu prašymu - nelikti abejingais ir padėti mums, padėti šiam mažam angelėliui toliau plačiai šypsotis ir pažinti pasaulį, o mes tėveliai galėtume džiaugtis ir didžiuotis savo nuostabiu sūneliu. Didelis ačiū jums už neabejingumą prisidėti ir išgelbėti vaiko gyvybę!!!
Mamytės vardu Edenui yra atidaryta sąskaita, Karina Pociūtė LT787044060007972967, į kurią galima pervesti paaukotus pinigėlius. Didelis AČIŪ jums!
Edenukas
Sveiki, artėjame stebuklo link Sausio 28 diena jau musu laukia Varšuvos vaikų klinika ten kur ir bus atlikta mažajam angelėliui kepenėlių transplantacija, su dideliu prašymu kreipiamės i visus žmonės nelikit abejingi prisidekite, padėkite isgelbėti šiam mažam stebuklui gyvybę, padėti mums išgyventi visą tą laiką po transplantacijos reikia daug lėšų pragyvenimui Edenuko pooperaciniam laikotarpiui, nes ten galime praleisti net iki keturių menesiu, tad kreipiamės su didžiuliu prašymu i jus palengvinti mums šita didelę naštą.... ačiū jums.... 
Meldžiamės ir mes visa savo širdimi, kad šitas mažas žmogutis sulauktu saulėto pavasario ir savo pirmo Gimtadienio !
