***Mūsų katukai ir katytės***

Bet vasarą savaitgalių daug ,gi reikia kažkur nulėkti man tai patiktų, kad namuose sėdėtų, bet reti savaitgaliai tokie būna man tai visada geriausiai namuose,jau kur išvažiuoti tragedija,esu naminė,visi sako ir kaip tau neatsibosta,o man laaabai gerai.


Oi Kiara kokia jei jau Bosui galima, tai ir ji mat jo vietą užėmė Joo... žąsis juokinga ir iš vis namai šviesūs ir jaukus,jau aš tai iš vis gal ir į miestą nebeišsiruoščiau išeiti tokius namus turėdama

Tik namuose sėdėti nuobodu, bet sugrįžti norisi

O man kaip tik patinka visur važinėti Ir kraustytis patinka į naujus namus jeigu jau nesikraustau, tai bent baldus periodiškai perstumdom, kažką naujo nuperkam, kad namai kaskart kitokie atrodytų

Mes irgi retai keliaujam ten, kur buvom
Bet, aišku, kiekvienam savo


Ainu irgi veiksmo nuo 6.35 prisireikė. Vat taip suleisti su Kruopa reikėjo, būt abi išsidūkusios


Uoj Stalo puošmena, dekoro elementas

Aist, kadangi kaip supratau, esi labai daug kur buvusi - pasidalink, kokia šalis paliko didžiausią įspūdį? Į kurią galbūt net kada nors norėtum sugrįžti

Na, palinkėkit man gero kelio ir aš maunu. Toli man iki oro uosto, o keliai nepavydėtini. Yra prošvaičių, kad mūsų komunoje darys orouostą, va tada tai iš vis... faina

Gero kelio O kiek km į vieną pusę?

Mano mama tokia namisėdukė. Pas mus į Vilnių atvažiuoti jau reikdavo pastangų prisiruošti. Bet prieš kokius gal 4 metus vos ne per prievartą įkalbėjom tėvus kelionei lėktuvu į Turkiją. Mama net pati nustebo, kad jai ten patiko. Tada jau kiek lengviau išskraidinom į Ispaniją. Tada pabandė pažintinę po Vokietijos pilis. Nors, aišku, autobusu mamai sunku keliauti fiziškai, vargsta kojos, sąnariai. Bet užsikabino abu su tėveliu keliauti. Aš labai džiaugiuosi už juos, nes anksčiau nu niekaip negalėjau įsivaizduoti, kad jiems taip patiks kelionės.

Busy, sėkmės, būk atsargi
Papildyta:

Kinija Mano pirmas sąlytis su rytais. Kelionės maršrutą sudėliojo kiniečių kelionių agentūra, kurią mums rekomendavo draugai, jau keliavę per juos. Susirašinėjome mail'ais. Kinijoje buvome 18 dienų. Kelionė buvo individuali, ( tokias keliones aš dievinu labiausiai). Vietiniais lėktuvais perskrisdavome vis į skirtingą regioną. Skirtinguose miestuose mus pasitikdavo skirtingi gidai ir asmeniniai vairuotojai. Gidai mus visur lydėdavo, pasakodavo, rinkdavo mums maistą (aš vis jaudinausi, kad nepatiektų šunienos), rūpinosi, kad jaustumėmės patogiai. Pekinas, Šanchajus, Guilino upės kruizas, ryžių laukai kalnuose, budistų šventyklos, imperatorių rūmai, Didžioji kinų siena, molinių kareivių armija ir t.t. Kelionė buvo labai intensyvi, jokio poilsio. Vakarais mus vesdavosi į įvairius spektaklius- nuo kinų cirko akrobatų iki pasirodymo ant ežero vandens, šviečiant mėnuliui.
Nuostabūs potyriai.

Eina sau, kaip fainiai skamba

Svajoju apie Naująją Zelandiją, kada nors tikrai norėčiau aplankyti ir pažinti. Dar iš mano svajonių sąrašo- Japonija.
Kivuka, o Tau kas labiausiai įsiminė?

Juodkalnijos kalnai ir tarpekliai Važiavome savo automobiliu, tai išnarstėme net sunkiai pravažiuojamus užkaborius Buvome net sustoję nusimaudyti mažame nerealios spalvos upeliuke, ir tik įlindus iki pusės, pajutome keistumus. Pasirodo tame upelyje gyvena žuvytės, kurios minta žmogaus odos atplaišomis Taigi, apturėjome nemokamą procedūrą natūralioje gamtoje, už kurią SPA centruose moterys moka pinigus
Ir Tailandas Žmonių nuoširdumas, paprastumas ir mokėjimas džiaugtis kiekviena diena. Po tos kelionės buvau netgi susidomėjusi budizmu Ir, žinoma, gamta
Kelionėse man įdomiausia yra gamta, civilizacijos mažai paliesti kampeliai ir pan.

Va va, aš irgi žaviuosi budizmo šalimis. Tailandas man taip pat patiko.
Beje, kelionėse ir pradėjau rašinėti. Radau, ką rašiau kelionės į Indoneziją metu. Ilgokas, bet gal akmenais neužmėtysit


Čia ir dabar rašau nuoga įsitaisiusi viešbučio kambario balkone ant minkštasuolio. Tie patys stabilūs 33 laipsniai. Šiandien stipriai pliaupia lietus. Saulė išlenda ir vėl pasislepia. Dideli lietaus lašai kapsi nuo šiaudinių stogų, įspūdingo vešlumo augalų lapų. Šis viešbutukas ko gero jaukiausias iš visų mūsų lankytų. Nedidelis, visa teritorija skendi žalioje augmenijoje, takeliai dengti šiaudiniais stogais, regis augalais apsiviję viskas- baseinukai, koridoriukai, net registratūra ar valgykla "kiaura",t.y.be tradicinių sienų, tik šiaudiniai stogai ir augalų- medžio pertvaros. Rytą praleidom pajūryje po skėčiu ant gulto. Gražu buvo stebėti kaip srovelėmis teka vanduo nuo gigantiškų žalių lapų, kaip lašai kutena jūrą. Nusprendusi pasimaudyti per liūtį, panirau į šiltą vandenį, apsipatenkinusi nuo savo romantizmo, nutaisiusi fotiko vertą šypseną 'ale undinėlė' plaukiant link kranto pamačiau link manęs artėjančią milžinišką bangą. Nu šakės, galvoju, ir akurat- vanduo kapitaliai užpila mane, keli povandeniniai salto piruetai, bandymas susivokti, kurlink reikia išnerti, kur po velnių tas paviršius???- išnirus pirmą matau nuo savo gulto pašokusį savo vyrą, pasiruošusį skenduolės gelbėjimo akcijai bei netoliese buvusią dar vieną porelę (daugiau žmonių lyjant pajūryje nebuvo), kurios akyse kažkodėl pastebiu siaubą ( chmmm, man neatrodė, kad aš ilgai buvau po vandeniu). Išspjaunu kiek pavyksta sūraus vandens, kiek nepavyksta- nuryju, pasitrinu akis. Ok, pasirodo romantizmas- gan pavojingas bruožas. ))

Žmonės

Tikriausiai labiausiai man rytuose patinka žmonės. Šypsenos nedingsta nuo jų veidų. Nuoširdžios, besąlygiškos. Balietis einant paslydo, man sustojus paklausti, ar jam viskas gerai, jis nusijuokia taip nuoširdžiai, lyg aš jam būčiau padovanojusi aukso puodą. Prisiminiau MB sakė anekdotą: amerikiečius veidus puošia dirbtinės šypsenos, o lietuvių- nuoširdi neapykanta. Indoneziečiai save ir kitus puošia šypsenomis, kurios nekelia abejonių dėl jų nuoširdumo, jiems net nereikia stengtis, nes nuolat šypsotis kitiems taip pat natūralu, kaip kvėpuoti. Nuėjus į kavinukę pavalgyti jau patį pirmą vakarą balietis paklausė mūsų:' Honey moon?' Ne, sakom, tiesiog holyday. Po keliolikto honeymooninio klausimo, MB energingai patvirtino, kad taip, honey moon'as. Matytumėt, kaip tai nudžiugino vietinį, jis sveikino mus ir šypsojosi dar plačiau ir energingiau. Dabar jau užtikrintai sakom, taip, čia mūsų honey moon, aš kartais tyliai patikslinu, kad gal jau 16-tas, bet nesvarbu.

Vakar dienai buvom išsinuomavę mašiną su vairuotoju, kuris mus vežiojo po salą. Nors sala tik 100 km ilgio ir pan.pločio, keliai čia siauri, užkišti motorolerių ir kitokio transporto. Buvau skaičiusi apie vieną kaimą Balyje, kur numirusius žmones laidoja įkišdami lavonus tarp medžių šaknų ir palikdami juos natūraliai suirti. Nuvežė vairuotojas mus į netoliese esantį kaimelį, tada laiveliu nuplukdė į 'kapines'. Eilėmis sudėliotos kaukolės, besimėtantys žmonių kaulai. Šiurpoka net mums, medikams. Tada važiavome apžiūrėti hindu šventyklą saloje, į kurią gali nueiti tik per atoslūgį. Mums atvykus buvo potvynis, todėl šventykos salelę supo audringos jūros bangos. Labai įspūdinga. Saulei leidžiantis aplankėme dar vieną šventyklą ant stačios uolos skardžio. Vaizdai pakylėjantys. Temstant einant iš šventyklos pakeliui link mašinos, MB užsuko į wc, o aš su fotiku pasilikau jo laukti. Pro šalį lakstė rėkaudamos beždžionės, praeinantis balietis patarė man paslėpti fotiką, nes 'those little bastards monkeys will take your camera from you'.

Prieš kelias dienas aplankėm Yogyakartą. Tai jų kultūros sostinė Java saloje. Pigių skrydžių bendrovėje AirAsia ( toks jų ale RyanAir) dar iš Lietuvos buvom nusipirkę skrydį į ten ir atgal. Taip pat dar iš LT užsakėm asmeninį vairuotoją ir gidą iš jų vietinės agenturos (radau nete agenturą rekomendavusių australų gerus atsiliepimus) bei vieną nakvynę kažkokiam pigiam viešbutuky prie oro uosto, nes grįžimo į Bali iš Yogyakartos skrydis buvo 6 ryte. Galvojau, kad tuo domestic fly skrisim su paršiukais ir vištom, bet maloniai nustebau, nes lėktuvas buvo visai padorus. Oro uoste mūsų laukė gidas su kortele 'Mrs Aiste', sėdom į mašiną ir maloniai besišnekučiuodami su šaunuoliu indonezieciu gidu, visai neblogai šnekanciu angliškai, apturėjom puikią dieną. Nuo didžiausios pasaulyje budizmo šventyklos Borobudur iki visame pasaulyje induistų garbinamos šventyklos Prambanan, sultonų rūmai, vandens rūmai, vakarinis pasivaikščiojimas centrine gatve, stebint vietinių laisvalaikio leidimą, Puppet Shadow Show ir t.t. Yogyakartoje sutikome labai nedaug 'baltųjų', ten vyrauja turistai is azijos- kiniečiai, korėjiečiai, indai, japonai ir pan. Jiems mes su vyru atrodom egzotika. Mums einant, slaptai ar viešai nužiūri, fotkina, vaikai išpūtę akis rodo pirštais. Didžiosiose šventyklose mokinių grupelės ( kartais su mokytoja) prieina, prašo pašnekėti su jais, atsakyti į klausimus ir, žinoma, nusifotografuoti. Taip vaikai mokosi anglų kalbos. Jie droviai klausia, labai krizena ir kuklinasi. Java saloje skirtingai nei Balyje, kur vyrauja induizmas ir budizmas, pagrinde musulmoniškas tikėjimas. Bet jų musulmonizmas ne toks radikalus, kaip Emiratuose. Mergaitės, jei nori, gali ir nesidengti plaukų, bet, pasak gido, jos pačios nori būti su madingomis skaromis. Indoneziečiai nelabai moka pasakyti NE. Jei vietinis tyli arba suka aplink, tai kaip ir nesutikimas, bet šiaip griežto "ne" jie nesako. MB juokaudamas paklausė mūsų gido, ar jis vakarienei nusives mus pas save į namus ir tas sutrikęs kažką pradėjo lementi, ir, man rodos, jei mes nebūtume patvirtinę, kad čia juokas, būtų vežęsis mus namo.

Va, MB šūktelėjo, kad pas mus ant sienos kambaryje vėl driežas, tai prisiminiau. Tik atvykus į viešbutį, vakare vietinėje parduotuvėlėje nusipirkom sausainių. Aš, aišku, sušlamščiau juos, o MB kelis pasidėjo į puodelį su dangteliu. Kitą rytą nusprendęs suvalgyti savo sausainukus, vyras atsisuko į mane ir tokia sutrikusia išraiska sako: 'Nu pyzdiec!'. Patylėjęs priduria: 'Tarp mano sausainių susirangęs driežas!'
Vakar vairuotojas man pasakojo, kad Balyje yra ypatingas 'gryn snekiz' ( rašau tikslų baliečio anglų kalbos tarimą). Galvoju, kažkoks žalias užkandis. Čia jis papildo: 'very deindžeriz'. Aha, galvoju, pavojingas užkandis, įdomu. Toliau pasakoja: 'On tryz, jū ken not sy, bait end poizon, deidžeriz snekiz'. Bingo! Čia gi gyvatę turi galvoje. Šnekant su vietiniais angliškai labai stengiuosi galvoti ir klausyti plačiai, t.y.netradiciškai, tas padeda. Kalbant su kita vietine klausiu, ką jie labiau mėgsta gerti- kavą ar arbatą. Ji atsako: 'But'. ( Both tarimas).
Masiazi. Taip jie kviečia masažuoti. Valandos kūno masažas kainuoja apie 15 litų. Nebrangus malonumas. Bet labai kokybiškas.

Daug prirašiau, gal ir užteks. Čia leidžiasi saulė, eisim su vyru pasivaikščioti pajūriu, vakarieniauti į vietinių kavinukę jūros gėrybių kaip įprastai čia. Rytoj skrisime į Singapūrą.