QUOTE(Daniara @ 2015 01 21, 23:42)
Niekada nesilankiau šiame puslapyje. Dabar skaitau ir graudinuosi, stiprybės sergantiems ir sergančioms

Kad ir kaip sunku būtų, visada yra viltis, tad nepraraskime jos. Man šiuo momentu labai sunku. Dar taip neseniai sužinojau savo diagnozę, pasaulis apvirtęs aukštyn kojom. Negaliu patikėti, kad ir man taip atsitiko. Atrodo esu košmariškame sapne, atsibusiu ir suprasiu, kad tai tik sapnas. Deja... Tenka pratintis prie esamos situacijos. Sako, susigyvenk, draugauk su savo liga. Neina kol kas susigyvent, nenoriu aš tokios "draugės"...
Tai ir nedraugaukit, kam jums tokia draugė?

Priimkit ją ne kaip draugę, o kaip trumpalaikę pažįstamą, su kuria netrukus išsiskirsit. O gal jau išsiskyrėt. Jei kažko nemaišau, tai jūsų liga yra pradinės stadijos ir šiaip geriausias variantas iš visų krūties vėžių-jautrus hormonams ir her neigiamas. Jei net nereikėjo chemijos, tai tikrai nebuvo išplitęs. Taigi, aukščiau nosį, prašom nusiteikti pasveikti, o ne draugauti su liga.

Linkiu kuo greičiau sustiprėti po gydymo, grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą ir negalvoti apie tokias "drauges". Na, gal tik tiek galvoti, kad nepamirštumėt gerti tamoksifeno ir laiku darytis tyrimus. Sėkmės jums
Renaciute, kaip jums sekasi, kaip tėtis, ar toleruoja chemiją?
Nireglina, smagu girdėti, kad sugebėjote sau padėti.
Fera, užuojauta...