QUOTE(Vitalija @ 2015 02 06, 19:35)
Visgi po visų patinų ir
punktyrų atsvarai norėtųsi kažko grynai moteriško, bet gerąja prasme kaip M. Tikkanen Raudonkepuraitė ar M. Cunninghamo Tos valandos. Ką rekomenduosit? Vėliau vėl bus galima prašyti Klopedijos iškrypusių rekomendacijų

jei dar neskaitei, pabandyk
J.Otsuka "Buda palėpėje", man ji tokia prie moteriškų knygų priskirtina. šiandien ryte pradėjau skaityti, tai beveik į darbą vėlavau, nes buvo sunku atsitraukti. knygos veiksmas vyksta tarpukariu, jaunos japonės plaukia į ameriką pas vyrus, kurie jau ten įsitvirtinę, ir kuriuos pagal nuotraukas išsirenka dar prieš kelionę. ir nors nemėgstu knygų, kur pasakojimas ne trečiuoju vienaskaitos asmeniu, o šioje pasakojama "mūsų istorija", kaip "mes plaukėme laivu", kaip "mes dirbome", "mes gimdėme", istorija įtraukia. daugybė paskojimų iš skirtingų merginų lūpų susilieja į vieną, kolektyvinį pasakojimą. jas visas sieja tas pats likimas - siekis/noras/troškimas ištekėti, sukurti savo gyvenimą toli nuo tėvynės, nes kitaip neišeina: vienos negali ištekėti, nes turi nesantuokinių vaikų, kitos - nes nebeliko tinkamo amžiaus vyrų, dar kitos - kad galėtų padėti vargstančioms šeimoms. tas "mes" nuasmenina ir kartu sukuria masės efektą, nes tai - visos kartos moterų pasakojimas. graudi ir įtaigi, labai poetiška ir moteriška istorija.
rekomenduoju.