
Iškojau forume temos apie vaikų savarankiškumą, (labiau mamos sijono paleidimą) bet neradau tinkamos mano klausymui...

Norėjau jūsų paklausti ir užvesti diskusiją apie vaikų 6-7 m. savarankiškumą. Gal čia labiau liestų mergaites. Papasakosiu savo istorija trumpai;
Mano dukrai vasarą jau sukaks 7 metai. Esam labai artimos, daug laiko praleidžiame kartu, neskaitant mokyklos ir darbo laiko. Tą jos prisirišimą labai vertinu - labai džiugu, kad vaikui taip manęs reikia, bet kartais jau būna per daug... Mokykloje (0 klasė) kasdien labai graudinasi, verkia kai ją palieku...labai sunkus atsiskyrimo momentas. Viena namie nepasilieka, labai trumpam - 10-15 min. gali pabūti. Lauke taip pat - pabūna 15 min ir bėga namo. Su seneliais dažnai išvažiuoja į pajūrį, iš ten kiekvieną vakarą skambina apsiašarojusi, nes kaip sako: "Labai noriu mamytės". Ir man širdį skauda ir seneliams. Taip pat ir su tėčiu jei būna namie, ne visada pasilieka su
džiaugsmu.

Tai dabar būtų klausimas ar diskusijos esmė - kaip ugdyti tą vaiko savarankiškumą, kad paleistų po truputį "mamos sijoną"? Ką jūs darote, o gal šiaip turite man patarimų?

Tuos elementariuosius ir pati suprantu, kad dažniau palikti vieną namie, stengtis kad viską darytųsi pati - praustis, rengtis ir pan. Bet be drastiškų priemonių kokių nors žaidimo forma ar pan.?

Viskas.
