Tuoj būsim įtėviai

Lediete, mirštam iš smalsumo - nagi papasakok daugiau apie savo mergytę. Kada su ja susipažinote? Ar ji jau su jumis gyvena? Ją jums Įvaikinimo tarnyba pasiūlė, ar patys susiradote?

O dėl sveikatos nebijokite - kai tik parsivežiau savo dukrytę namo, baigėsi visos jos ligos (globos namuose man sakė, kad ji serga ir serga). Rytoj jau bus šeši mėnesiai kaip mes kartu gyvename, tačiau sirgo ji tik vieną vienintelį kartą (ir - prisipažinsiu - tik tą vienintelį kartą ir kreipėmės pas gydytojus). Parsivežiau tokią ramią, išblyškusią mergytę (kaip sako mano mama, net pamėlynavusią), o dabar pažint neįmanoma - linksma, įdegusi, energija per kraštus liejasi, auga kaip ant mielių (anadien pamatavau, tai net nustebau: mušam visus rekordus )

[B][I]Liudna, bet dar negyvenam kartu
Pirma diena, kai atnesiau visus reikalingus dokumentus i savivaldybe, man pasiule nuvaziuoti aplankyti mergaites ir berniuko. Su dziaugsmu sutikau, bet labai bijojau, net drebejau visa Pirma man parode berniuka, bet mes norejom mergaites labiau. Kai pamaciau ta mergyte pamirsau, kad reikia pazaisti ir su
berniuku, ji isnese.
Mano vyras Airijot, todel lankiau ja viena ir artejo mano isvaziavimo diena i Airija. Per tris dienas turejau pasakyti TAIP ar NE. Buvo ivairiu minciu, keli apsisprendimai. Kudikiu namu daktare papasakojo apie jos ligos istorija, o tai labai gasdino. Kadangi mergyte gime neisnesiota (7men.) atsilieka jos kalba, neskleidzia jokiu garsu (bet kiek man zinoma su ja dirba logopedas). Gime su sirdeles yda, neva gali reiketi operacijos.Apsisprendziau neskubeti, nes labai bijojau. Naktis po tokio apsisprendimo buvo slykciai skaudi, jauciausi lyg palieku savo vaika
Kita diena vyko senelio mirties metines. Sedejau baznycioj ir verkiau. Prasiau Dievo, kad tik jai butu viskas gerai ir ja ivaikintu geri zmones. Tik grizus nuejau dar karta ja pamatyti ir supratau be sitos mazyles as negalesiu gyventi. Ji tokia grazute, gerute tikras angeliukas As ja jau dabar nerealiai myliu ir nenoriu be jos buti. O mano vyras dar net nera jos mates As nufilmavau, nufotografavau ja ir vis pasakoju kokia ji meilute.
Gaila, bet dar daug reikes padaryti, kad ji teisetai butu musu dukryte. Kol kas mes gausime laikina globa, kad galetumem parsivezti namo ir pradesim ivaikinimo procesa. Tikiuosi neuzsites labai ilgai.
O kiek laiko jusu dukrytei? Kaip jums sekasi?

Liudna, bet dar negyvenam kartu
Pirma diena, kai atnesiau visus reikalingus dokumentus i savivaldybe, man pasiule nuvaziuoti aplankyti mergaites ir berniuko. Su dziaugsmu sutikau, bet labai bijojau, net drebejau visa Pirma man parode berniuka, bet mes norejom mergaites labiau. Kai pamaciau ta mergyte pamirsau, kad reikia pazaisti ir su
berniuku, tai ji ir isnese.
Mano vyras Airijot, todel lankiau ja viena ir artejo mano isvaziavimo diena i Airija. Per tris dienas turejau pasakyti TAIP ar NE. Buvo ivairiu minciu, keli apsisprendimai. Kudikiu namu daktare papasakojo apie jos ligos istorija, o tai labai gasdino. Kadangi mergyte gime neisnesiota (7men.) atsilieka jos kalba, neskleidzia jokiu garsu (bet kiek man zinoma su ja dirba kudikiu logopedas, todel mes norime testi pradeta darba). Kai mergaitei buvo 6men. jos amzius atitiko 4men. koreguota amziu, o kalba 3men. koreguota amziu. Kol kas truputi atsilieka, bet daktares teigimu iki 1m. 2men. turi pasivyt. Gime su sirdeles yda, neva gali reiketi operacijos.Apsisprendziau neskubeti, nes labai bijojau. Naktis po tokio apsisprendimo buvo slykciai skaudi, jauciausi lyg palieku savo vaika
Kita diena vyko senelio mirties metines. Sedejau baznycioj ir verkiau. Prasiau Dievo, kad tik jai butu viskas gerai ir ja ivaikintu geri zmones. Tik grizus nuejau dar karta ja pamatyti ir supratau be sitos mazyles as negalesiu gyventi. Ji tokia grazute, gerute tikras angeliukas As ja jau dabar nerealiai myliu ir nenoriu be jos buti. O mano vyras dar net nera jos mates As nufilmavau, nufotografavau ja ir vis pasakoju kokia ji meilute.
Gaila, bet dar daug reikes padaryti, kad ji teisetai butu musu dukryte. Kol kas mes gausime laikina globa, kad galetumem parsivezti namo ir pradesim ivaikinimo procesa. Tikiuosi neuzsites labai ilgai.
Dabar bandom ieskoti geru daktaru, kad galetumem ja istirti ir zinotumem ko jai reikia. Bandysim eiti i baseina, manksteles, kad butu stipresne - pradetu sestis.
O kokiam jus mieste gyvenat, jei ne paslaptis? Mes gyvenam kaune, gal zinot geru daktaru siame mieste?
O koks jusu sunelis?

Lediete, jei tavo mergytė gimė 2 mėn. per anksti, tai augdama normaliomis sąlygomis ji turėtų atitikti 5 mėn. vaiko išsivystymą (atrodo, tu sakei, kad jai dabar 7 mėn.). Bet ji auga nenormaliomis sąlygomis. Iš kur jai skleisti garsus, jei su jais ten niekas neužsiima? Prieš gerus metus aš lankydavausi kūdikių namuose, tai matydavau, kaip tuos mažiukus paguldydavo į maniežą, pastatydavo kokį ten barškutį, ir gulėdavo jie sau vieni. Man kūdikių namų gydytoja yra sakiusi, kad jei tokių vaikiukų vystymasis atsilieka kokiais 2 mėn., tai jie nelaikomi atsilikusio vystymosi. Tad, viską sudėjus, gaunasi, kad jei tavo mergytės išsivystymas kaip 3 mėn., tai ji neatsilikusi. O ji girdi? Žinau, kad dar ankstyvoje kūdikystėje galima nustatyti ar vaikas nėra kurčias. Jei ji girdi, tai išmoks ir kalbėti. Aišku, nenoriu tavęs įkalbinėti, spręsti turi tik tu pati. O tu su jos grupės auklytėmis kalbėjaisi?

Lediete, o jus tiksliai žinot, kad tą mergytę galima įvaikinti. Man atrodo, kad jus rašėt prašymą globai. Kažkaip man keista, kad ateini pildyt dokumentų ir iš kart pasiūlo vaikus, net neįvertinę jusu padėties. O gal aš kažką čia supainiojau.

As jau tikrai apsisprendusi ir persigalvoti nebeimanoma
Taip ji girdi. Daktare sake, kad su klausa ir rega viskas gerai.
Aukletojos sako, kad ji labai daug pasieke nuo atvezimo i kudikiu namus, nes buvo labai silpnute, svere apie 2kg. Mes tikime, kad bus viskas gerai.
Papildyta:




Mes tikrai rasem prasyma ivaikinimui, bet paprasem iki ivaikinimo mergaite parsivezti namo, todel mums pasiule laikina globa. Neva tik tokiu atveju gales mergaite gyventi su mumis. Ja tikrai galima ivaikinti, tai jau zinojau vaziuojant jos aplankyti. Kitaip net nebuciau vaziavusi.
O kodel man pasiule vaziuot susitikt su vaikuciais nezinau. As ir pati labai nustebau. Bet esu labai laiminga, kad nuvaziavau

Vat taip dirba Kauno vaikų teisės Vilniuje - nieko panašaus. Kūdikio nežinau po kiek šeimos laukia laukia. Dar nesu girdėjus, kad tik atnešus dokumentus, jau ir vaiką pasiūlytų. Žiauriai jums pasisekė. Linkiu kad ir toliau taip eitų - kaip sviestu patepta

Sveika lediete!
Nuosirdziai sveikinu busimoji MAMYTE! Linkiu didziausios sekmes!
Jei nori kuo greiciau parsivezti mergyte namo, tai butinai turi imt laikinaja globa, nes ivaikinimas uztruks, todel, kad leidzia ivaikint tik nuo 3 menesiu. O po teismo reikia laukt dar menesi, kol isigalioja teismo nuosprendis. Bent mums taip buvo.
Sekmes!

laba,aciu uz sveikinimus
taip viskas ir vyksta, pradziai laikina globa gaunam ir laukiam teismo. Labai noreciau tiket, kad greiciau viskas issispres, bet jei reikes lauksim. Svarbiausia, kad mergyte su mumis bus
Sekmes ir jums

Mielosios ir išmintingosios reikia patarimo.
Globojam mergaitę jau 2 mėn. jai 3, 3 m., turim savo sūnų 10 m. , mergaitę labai mylim, su visom problemom rodos ir susitvarkome, bet viena yra. Mergaitė visiškai neleidžia apsikabinti manęs mano sūnui(net ir vyrui), neleidžia jam prie manęs sėdėti, gulėti ir pan. tuoj prasideda verkimas, ir kartoja ,,mano mama,,, lipa, skiria mus, na pirmą mėn. nusileido ir sūnus ir mes puikiai supratom kad jai adaptacija, bet toliau niekas nesikeičia, sūnui skaudu, jis sako visą dieną ją myluoji, aš nelendu, tai nors minutę, ar gali mane apsikabinti be jos, žinau, kad jis teisus, bandau jį apsikabinti kai ji miega pietų, kai užmiega vakare, bet žinau, kad tai neišeitis, nes taip neturi būti, o ir sūnus jaučiasi atstumtas, nes mūsų šeimoje visą laiką yra apsikabinama, pasimyluojama ir jis taip užaugo. Juk negali suplanuoti apsikabinimo, negaliu sakyti sūnui , palauk apsikabinsiu kai ji nematys, nes tai bus nenatūralus apsikabinimas, o dirbtinis. Sūnus taip užaugo, laksto, laksto po kiemą parlekia apsikabina, bučkį ir vėl laksto, todėl dabar jam sunku kai kiekvienas jo apsikabinimas sukelia erzalynę. Jau ir pats matau, nori apsikabinti, bet susilaiko, kad nekiltų verkimas, nežinau kaip elgtis.
Na čia tie patarimai, kad reikia kartoti mergaitei jog ją myli nepadės, nes ir kartoju į dieną po kokia 100 kartų , kad ją myliu, kad ji mano mergytė, myluoju ir ryte ir vakare, ir bet kuriuo momentu, tikrai gauna daug dėmesio, ir meilės, ir glostau, ją , na nežinau, darau viską , kad tik jaustųsi saugi, bet šita problema nesispręndžia ir viskas. Atrodo, na dar tik 2 mėn. , bet tai trumpas tarpas jos atžvilgiu, bet gana ilgas mano sūnaus požiūriu, bijau, kad jis atšals nuo tokių apsikabinimų, ir aš prarasiu ryšį su juo.

Pamėgink apsikabinti trise. Sūnaus nenuvaryk, kai jis prisiglaus, bet ir mažiukės neatstumk (NIEKADA).
Mano (įvaikinta) mažoji gal ramesnė, o be to ir sūnūs - du (ta prasme, jau jie išmokę mamą tarpusavyje dalintis - bet irgi būna viskokių nepasidalybų. Aš taip ir darau - gulam, apsikabinam, myluojamės ... dažnai visi kartu. Na, ne visada fiziškai tai būna lengva Tada dažniausiai šaukiamės ir tėčio...

Matyt, VitVita perskaičius savo istoriją iš pašalies ir aš taip pat patarčiau, apsikabinti tryse, ir niekada neatstumti jos, bet realybėje (kas to neišgyveno -nesupras) atrodo kitaip.
Pirma, tas apsikabinimas tryse vistiek nesigauna, (patikėk bandžiau), ji vistiek apsikabina mano kaklą ir taip gaunuosi jos visa, sūnui tenka mano ranka, tas sako ir aš noriu kaklą apsikabinti arba mane apglėpti, ji jau vėl verkia ir dar sako ,,dink, mano mama,, jis sako na ir nereikia, ką aš čia galynėsiuosi ,ir nueina , aišku jos stumdyti neleidžiu ir ji lieka laimėjusi, bet mane tai neramina, taip negalima. Patikėk iš to trijų apsikabinimo lieka košė, net kai televizoriaus žiūrime ir gulime su vyru ant lovos jis apkabina mane, o ji iš karto ant lovos ir sako ,, mano mama,, ir stumia vyro ranką arba tiesiog atsigula ant manęs ir apsikabina.
Vieną kartą sūnus priėjo ir prisiglaudė, iš karto ji prisistatė, tada pasakiau, kad ją labai myliu bet dabar mane apsikabinęs pabus sūnus, nes aš ir jo mama, o po to ji apsikabins, tai prasidėjo riksmas, verkimas, trepsėjimas, ir galų gale nei aš nei sūnus nejautėme noro apsikabinti, kai tokia situacija. Vis dar tikiu kad viskas praeis, nes ji labai šauni mergaitė, ir labai ją mylime, visi ir sūnus ir vyras ir aš, todėl šią problemą tikimės išspręsti , todėl ir paklausiau pas jus gal kas susidūrėtė su tokia situacija.