QUOTE(maža mazgė @ 2015 07 11, 09:19)
Atėjau nevaldydama rankų, tiesą sakant vos atslinkau, o ji skyrė mėnesiui homeopatinių čiulpinukų!
Savo ligos dėka, ir savo vaiko būklės, supratau, kad išreikalauti ne tik kad įmanoma, bet ir reikia, svarbu žinoti ko reikalauti, nes yra medikai, kuriems įdomu dirbti ir gilintis į tavo sveikatą, o yra tokių futbolistų.
Savo ligos dėka, ir savo vaiko būklės, supratau, kad išreikalauti ne tik kad įmanoma, bet ir reikia, svarbu žinoti ko reikalauti, nes yra medikai, kuriems įdomu dirbti ir gilintis į tavo sveikatą, o yra tokių futbolistų.
Jūs pataikėte pirmiausia pas gydytoją natūralistę.

O dėl reikalavimų, tai neseniai laikraštyje skaičiau vieno reabilitologo nuomonę, kad daugumą ligų galima išgydyti gera reabilitacija. Tik viena... valstybė skiria tik pusę lėšų žmonėms, kuriems reikalinga reabilitacija. Taigi jis sako: pasižiūri į akis žmogui ir matai ‒ jeigu akys piktos, žmogus skųsis, reabilitaciją duodi, jeigu ne ‒ apsieis arba nusipirks pats.

Man pasitaikė vienas sąžiningas gydytojas. Jis pasakė: tris procedūras valstybė duoda nemokamai, likusias septynias išsiperkat pati. Jeigu norite pasveikti.
O kai šeiminė net su reumatoidiškai sutinusiais pirštų sąnariais nesiuntė pas reumatologą, tai kitas gydytojas pamokė: einat pas šeiminę ir prašot konkrečiai: man reikia siuntimo pas reumatologą (o sesutė dar pridūrė: pas gerą). Taip aš jį ir gavau. Ir nuo to laiko prasidėjo mano gyvenimas (nes jau galvojau, kad jis jau baigėsi).
Taigi dabar žinau, ko ir kaip prašyti. Bet ir tai ne visada pasiseka.
Nuėjau sykį pas labai visų išgirtą (gal net čia) gydytoją. Sakė, kad labai gerai viską ištiria. Atėjau su savo tyrimais. Mąstyt nereikia, viskas paduota. Ta sako: viskas čia gerai, jūs nežinot kaip būna (ir pradėjo visokiausias, su manimi nesusijusias istorijas pasakot). Ir išleido mane beveik su niekuo. O nemokėjau aiškiai suformuluot, per daug pasitikėjau, kad ji labai gera ir labai daug tiria. Žodžiu, viską atidaviau į jos rankas. Taigi gyveni ir mokaisi.

Dabar man net šeiminė, išleisdama po vizito, sako: kai turėsit vėl kokių idėjų, ateikit. Mat aš vis noriu viską apie savo ligą žinoti, viską išsiaiškinti ir išsitirti, kas svarbu. Žodžiu, nepasiduodu.
