Taip jau nutiko, kad teko susidurti po daugelio metu su savo buvusia tikybos mokytoja. Ji yra vienuole ir kazkada mokykloje mokino tikybos. Tada dar buvau paaugle ir musu santykiai buvo visai neblogi. Sutikau ja kazkaip atsitiktinai kai mano gyvenime buvo krize ir vel pradejome bendrauti. Per ta laika buvo keletas pasiulymu tapti vienuole. Buvo keletas mano aiskiu atsisakymu su pasakymu, kad nera pasaukimo, noro ir yra savi planai gyvenimui. Atrodo viskas aprimo, neliete ji tos temos, bet neseniai is jos kalbos supratau, kad ta vilti tebeturi netgi labai stipriai ir net gan kategoriskai man pasake, kad jau nebeturiu jokiu sansu susitvarkyti asmeninio gyvenimo, o vaikus gimdyti jau per velu, vienintelis kelias - i vienuolyna. Nesuprantu kaip cia taip gaunasi ir nesusikalbam. Ar beverta dar su ja kalbetis ta tema ir vel aiskinti ta pati? Ar tiesiog begti, nes negalima tokiu dalyku siulyti per prievarta?
QUOTE(redredred @ 2015 02 17, 20:43)
Taip jau nutiko, kad teko susidurti po daugelio metu su savo buvusia tikybos mokytoja. Ji yra vienuole ir kazkada mokykloje mokino tikybos. Tada dar buvau paaugle ir musu santykiai buvo visai neblogi. Sutikau ja kazkaip atsitiktinai kai mano gyvenime buvo krize ir vel pradejome bendrauti. Per ta laika buvo keletas pasiulymu tapti vienuole. Buvo keletas mano aiskiu atsisakymu su pasakymu, kad nera pasaukimo, noro ir yra savi planai gyvenimui. Atrodo viskas aprimo, neliete ji tos temos, bet neseniai is jos kalbos supratau, kad ta vilti tebeturi netgi labai stipriai ir net gan kategoriskai man pasake, kad jau nebeturiu jokiu sansu susitvarkyti asmeninio gyvenimo, o vaikus gimdyti jau per velu, vienintelis kelias - i vienuolyna. Nesuprantu kaip cia taip gaunasi ir nesusikalbam. Ar beverta dar su ja kalbetis ta tema ir vel aiskinti ta pati? Ar tiesiog begti, nes negalima tokiu dalyku siulyti per prievarta?
Jei atvirai,tai man atrodo keistas klausimas.Jei nėra pašaukimo tai apie ką su ja dar kalbėtis.Aš tai aplamaai nutraukčiau visus pasibendravimus su žmogumi,kuris man kažką bruka per prievartą.Ir jos išsireiškimas,kad nėra šansų susitvarkyti asmeninį gyvenimą kelia juoką.Niekada nevėlu,nes mes juk niekada negalime žinoti kas mūsų laukia?........niekada niekas kol esi gyvas ne per vėlu:)))
Nebent ta vienuolė jums yra labai brangus žmogus,bet tokiu atveju ji yra savanaudė ir naudoja jus kaip įrankį jos tikslų (man nesuprantamų) siekimui.Gal per griežtai parašiau,nežinau.......
QUOTE(redredred @ 2015 02 17, 20:43)
Taip jau nutiko, kad teko susidurti po daugelio metu su savo buvusia tikybos mokytoja. Ji yra vienuole ir kazkada mokykloje mokino tikybos. Tada dar buvau paaugle ir musu santykiai buvo visai neblogi. Sutikau ja kazkaip atsitiktinai kai mano gyvenime buvo krize ir vel pradejome bendrauti. Per ta laika buvo keletas pasiulymu tapti vienuole. Buvo keletas mano aiskiu atsisakymu su pasakymu, kad nera pasaukimo, noro ir yra savi planai gyvenimui. Atrodo viskas aprimo, neliete ji tos temos, bet neseniai is jos kalbos supratau, kad ta vilti tebeturi netgi labai stipriai ir net gan kategoriskai man pasake, kad jau nebeturiu jokiu sansu susitvarkyti asmeninio gyvenimo, o vaikus gimdyti jau per velu, vienintelis kelias - i vienuolyna. Nesuprantu kaip cia taip gaunasi ir nesusikalbam. Ar beverta dar su ja kalbetis ta tema ir vel aiskinti ta pati? Ar tiesiog begti, nes negalima tokiu dalyku siulyti per prievarta?
Toks pasirinkimas , tai pacio zmogaus.
Jusu pazistama elgiasi labai negraziai, brukdama jums sia minti, tai jau prievarta. Visu gyvenimai yra skirtingi, taip jai ir pasakyciau. Pabrezciau, kad prievarta, tai ne Dievo pasaukimas
moterelei ne viskas su galva gerai arba gyvena dar su laaaaaaabai senamadiskom paziurom, kai moterims be vyro isgyvent buvo labai sunku. Jos turejo arba isteket, arba i vienuolyna. Bet tie laikai praejo seniai seniai. Dabar moterys pacios sugeba save islaikyt, jei reikia, tai ir vaikus. Vyrai siuolaikinems moterims nera kaip butinybe. Gerai, jei yra ir yra geri, bet jei ner, ar blogi, tai galima visai apsiseit. Gyvenimas ne visioms atrodo, kad be vyru, gimdymu ir vaiku prasmes neturi.
Kazin ar cia religines viliones
gal greiciausiai siaip, masto moterele, kad jeigu jai sitaip butu, tai sakes, pati viena prapultu. Tai ir sako, kad i vienuolyna reikia eit.
Kazin ar cia religines viliones
gal greiciausiai siaip, masto moterele, kad jeigu jai sitaip butu, tai sakes, pati viena prapultu. Tai ir sako, kad i vienuolyna reikia eit.
QUOTE(redredred @ 2015 02 17, 21:43)
Taip jau nutiko, kad teko susidurti po daugelio metu su savo buvusia tikybos mokytoja. Ji yra vienuole ir kazkada mokykloje mokino tikybos. Tada dar buvau paaugle ir musu santykiai buvo visai neblogi. Sutikau ja kazkaip atsitiktinai kai mano gyvenime buvo krize ir vel pradejome bendrauti. Per ta laika buvo keletas pasiulymu tapti vienuole. Buvo keletas mano aiskiu atsisakymu su pasakymu, kad nera pasaukimo, noro ir yra savi planai gyvenimui. Atrodo viskas aprimo, neliete ji tos temos, bet neseniai is jos kalbos supratau, kad ta vilti tebeturi netgi labai stipriai ir net gan kategoriskai man pasake, kad jau nebeturiu jokiu sansu susitvarkyti asmeninio gyvenimo, o vaikus gimdyti jau per velu, vienintelis kelias - i vienuolyna. Nesuprantu kaip cia taip gaunasi ir nesusikalbam. Ar beverta dar su ja kalbetis ta tema ir vel aiskinti ta pati? Ar tiesiog begti, nes negalima tokiu dalyku siulyti per prievarta?
Arba per mažai aprašėt, arba anokios čia vilionės. Vienuolės meldžiasi nuolat, visus savo gyvenimo metus, ypač už svarbius sau žmones, ieškančius savo kelio, už pašaukimus. Greičiausiai, čia jos asmeninė nuomonė, tuo ji gyvena, ir nuomonės turėti nedraudžiama. Manau, čia tiesiog nesusikalbėjimas, gal noras pagelbėti, kaip supranta esant tinkama. Ar bendrauti, ar ne - Jūsų valia. Aš bent kartais bendraučiau, nes jausčiau sąžinės graužatį - kai blogai, bėgame šauktis Dievo, paguodos kitų žmonių, kai apsitvarko - visa tai pamirštame. Vienuoliai taip pat nuodėmingi žmonės su charakteriais, principais, ir nuomone. Tai tiesiog žmogiška.
QUOTE(Night13 @ 2015 02 26, 01:23)
Arba per mažai aprašėt, arba anokios čia vilionės. Vienuolės meldžiasi nuolat, visus savo gyvenimo metus, ypač už svarbius sau žmones, ieškančius savo kelio, už pašaukimus. Greičiausiai, čia jos asmeninė nuomonė, tuo ji gyvena, ir nuomonės turėti nedraudžiama. Manau, čia tiesiog nesusikalbėjimas, gal noras pagelbėti, kaip supranta esant tinkama. Ar bendrauti, ar ne - Jūsų valia. Aš bent kartais bendraučiau, nes jausčiau sąžinės graužatį - kai blogai, bėgame šauktis Dievo, paguodos kitų žmonių, kai apsitvarko - visa tai pamirštame. Vienuoliai taip pat nuodėmingi žmonės su charakteriais, principais, ir nuomone. Tai tiesiog žmogiška.
as nebegau pas ja. mes susitikom atsitiktinai ir vel atsinaujino bendravimas.
QUOTE(redredred @ 2015 02 26, 12:00)
as nebegau pas ja. mes susitikom atsitiktinai ir vel atsinaujino bendravimas.
Tai jei Jums ji kažką reiškia, - bendraukit, jei ne, - nebendraukit.
Gal jūs labai skundėtės, guodėtės, kad niekaip nesusitvarkot asmeninio gyvenimo? Kalbėdama su ja būkit linksma, kalbėkit apie knygas, keliones, TV laidas, kur plaukus kirpotės dažėtės, kokį gyvūną galvojat įsigyti, kokį rūbą ar papuošalą nusižiūrėjot... ir nebesiūlys daugiau 
keiskit pokalbio temas, kreipkit į kitą pusę
keiskit pokalbio temas, kreipkit į kitą pusę
Paprasciausiai pasakykite jai tai, ka cia pati parasete ir tiek.
kaip tik nepasakojau nieko apie asmenini gyvenima. tik buvo toks ivykis, kad prie jos turejau pasakyti savo pavarde ir ji supratao, kad esu neistekejusi.
si karta kai buvau, tai atrodo ji jau susiprato, nes sake tu dar sutiksi savo pora. nors iki tol kokius 3 kartus reikejo pasakyti nenora buti vienuole.
si karta kai buvau, tai atrodo ji jau susiprato, nes sake tu dar sutiksi savo pora. nors iki tol kokius 3 kartus reikejo pasakyti nenora buti vienuole.
QUOTE(redredred @ 2015 03 01, 18:12)
kaip tik nepasakojau nieko apie asmenini gyvenima. tik buvo toks ivykis, kad prie jos turejau pasakyti savo pavarde ir ji supratao, kad esu neistekejusi.
si karta kai buvau, tai atrodo ji jau susiprato, nes sake tu dar sutiksi savo pora. nors iki tol kokius 3 kartus reikejo pasakyti nenora buti vienuole.
si karta kai buvau, tai atrodo ji jau susiprato, nes sake tu dar sutiksi savo pora. nors iki tol kokius 3 kartus reikejo pasakyti nenora buti vienuole.
Na jie labai pasisvencia tokiam gyvenimo pasirinkimui, jiems tai atrodo teisingiausias budas, todel ir kitiems tai sako,kad taip taps sventaisiais
Nors yra ju ir istikruju labai geru, padedanciu. Mano mociutes dede buvo vienuolis, ju vienuolynas is auku pastate labai grazia baznycia, ligonine ( kuri labai daug metu buvo nemokama, remiama ju) Cia viskas yra Chikagoje, Marketparko rajone( tik dabar is to rajono visi lietuviai pabego, ligonine jau mokama, kaip ir visur Amerikoje) , jis is Lietuvos isvyko panasiai tuo laiku kaip ir Adamkaus seima, pries antraji pasaulini. As jo gyvenime nemaciau, bet baznycia ir ligonine aplankiau
