Norvegijos Barnevernet

klausimas apie Norvegiją visada buvo aktulus. Ir prieš metus, ir prieš du. Buvo diskusijos ir SM.

As su siaubu bandau isivaizduoti, kaip tas vaikas siuo metu jauciasi Jis jau dabar turi buti uzsirekes, apsuptas svetimu zmoniu Ka su juo daro SIUO METU? Kaip ramina? Ka kalba? Kas glaudzia-ir ar is viso glaudzia?
Siaube, siaube...

taisyklės, įstatymai...
ok, suprantu - turime laikytis vaiko auginimo, gerovės ar.pan. taisyklių. Nuoširdžiai smalsu - jos yra kažkur surašytos? Pvz. nevartoti alkoholio prie vaikų, nerūkyti (o gal rūkyti lauke pvz. 20 m. atstumu galima?), kiek kartų per dieną maitinti, iš jų kiek kartų šiltu maistu, ir t.t. ir pan. Jeigu nėra konkrečiai numatyta, tuomet interpretuojama, kaip norima. Pavyzdys. Lauke vaikui neleidžiu lakstyti, laipioti ir pan., nes gali griūti, susižeisti. Manau, kad taip užtikrinu vaikui saugumą. Bet gal galiu būti apkaltinta, kad neužtikrinu fizinės veiklos, nesirūpinu vaiko sveikata. Jeigu manydama, kad vaikui reikia judėti, išsikrauti leidžiu bėgioti, laipioti ir pan., gal galiu būti apkaltinta, kad nesirūpinu vaiku, nes jis gali nusisukti sprandą. Ir t.t. ir pan. Na, aš nesiruošiu važiuoti NO ir mano vaikai jau dideli, bet vat smalsu ir tiek.
Kitas dalykas. Na, gavo vaikas diržiuko. Tai kas gali pasakyti, ar jam didesnė trauma fizinė - tas diržiukas, žinant už ką, ar psichologinė - atiduotas globėjams? Kas įvertins jo psichologinę būklę ir galimas pasekmes likus be mamos? Gal vienas vaikas ir visai normaliai sureaguos, atiduotas svetimiems (netikiu, bet gal), o kitas taigi užsirėks po dienos kitos "noriu mamos", o jei tikas, šlapinimasis, depresija, kiti dalykai išlįs? Ar čia rūpinimasis vaiku? Jei tikrai rūpėtų vaiko gerovė, atvykusius tėvus supažindintų su taisyklėmis ar reikalavimais, jei kiltų įtarimai - įspėtų, stebėtų šeimą ilgiau ir tik kraštutiniu atveju atimtų vaiką arba jei jau iš karto, tai kai TIKRAI kyla REALUS pavojus sveikatai ar gyvybei: sergantis negydomas, lakstantis basas žiemą, besivalkiojantis gatvėmis, nevalgęs dieną ar kelias, o namuose nėra maisto ir pan.
[B]Beje, vaiko pasakojimais tokiame amžiuje ne visada galima tikėti, kartais jie turi didelę fantaziją.
Gal ir gerai, kad neviešina detalių, bet tas sukelia nepasitikėjimą ir įtarimus.
Aš nekalbu apie mamas - na, prisidirbo, negerai elgėsi, tegul. Bet kuo dėti vaikai? Sakysit, jis paimamas iš blogos aplinkos ir bla bla. Bet tai čia taip JIEMS ATRODO. O jie Dievai, kurie ŽINO, kaip geriau VAIKUI?

Neatmetu to, kad lietuviškam mentalitetui norvegiškos taisyklės gali būti per sudėtingos. Va ir dabar šioje atsiranda moteriškių, kurios mano, kad diržiukas vaikui - nieko tokio. Lietuvoje į fizines bausmes požiūris jau keičiasi, sunkiai, bet po truputį keičiasi. Bet tai tik pradžia. Ten, kur mes pradedam, norvegai stipriai paėjėję į priekį. Bet vėlgi, grįžtu prie to, kad jei žmogus niekaip nepritampa prie tos visuomenės taisyklių, o nori gyventi ramiai - išeitis viena: ieškotis visuomenės, kurios taisyklės daugmaž sutaptų su individo samprata ir galimybėmis jas priimti. Ne pinigai turėtų būti esminis klausimas, o vertybės, tiksliau - jų sutapimas.

Žinot, jei manyčiau, kad gyvenu neveikos ir nenormalios jurisdikcijos šalyje, ir kad joje mano vaikams gręsia absoliučiai nepagrįstas pavojus būti atimtam iš šeimos, jokie pinigai nesulaikytų. Neščiau muilą ir dar pati primokėčiau, kad leistų išvykti.

Paskaicius jusu ankstesnius postus,tai jus gana pozityvi siuo klausimu.Kas nutiko?

 

Neatmetu to, kad lietuviškam mentalitetui norvegiškos taisyklės gali būti per sudėtingos. Va ir dabar šioje atsiranda moteriškių, kurios mano, kad diržiukas vaikui - nieko tokio. Lietuvoje į fizines bausmes požiūris jau keičiasi, sunkiai, bet po truputį keičiasi. Bet tai tik pradžia. Ten, kur mes pradedam, norvegai stipriai paėjėję į priekį. Bet vėlgi, grįžtu prie to, kad jei žmogus niekaip nepritampa prie tos visuomenės taisyklių, o nori gyventi ramiai - išeitis viena: ieškotis visuomenės, kurios taisyklės daugmaž sutaptų su individo samprata ir galimybėmis jas priimti. Ne pinigai turėtų būti esminis klausimas, o vertybės, tiksliau - jų sutapimas.

Tėvų pareiga pasirūpinti vaiko saugumu. Jei jau leidžiate su rogėmis nuo kalnelio pasileisti ar dviračiu važinėtis, reiktų uždėti šalmą ir kelių/alkūnių apsaugas. Jei vaikas kopia į kalnus, kas ten įprastas laisvalaikio leidimo būdas - apauti specialias batais, kad neslystų ir t.t. ir pan. Juk elementaru. Paryškinau tai, kas NO ir yra daroma. Būtent taip, kaip parašėte. Tad, nėra tas vilkas toks baisus, kokį jį piešia

Taip, suprantu, kad mama nubausta, bet aš visad stoju vaiko interesų pusėn.
Tai kaip ten, jau nebetikit aštuoniom rankom? Laimutė nekalta mama?

  nu musu kaimuos tai lipa  vaikai tvorom ,medziais,vietiniais kalnai ir basi,ir su dviraciais,ir niekas jokiu salmu anei apsaugu,kiek maciau ,ten neuzdeda.
Nu vat nuvaziuos toks zmogelis is provincijos,nu jis net sapnuoti nesapnavo,kad gali reiket kokiu apsaugu Dieve brangus,nu ir kam gi,-jis pasakytu.
Manau,kad tokias taisykles prie NO sienos ar kur ten turetu butinai isakbinti.

na aš manau, kad į tokias istuacijas patenka žmonės, kuriems žodžių derinys- moralinės, dvasinės vertybės- yra paslaptis. Nesupranta jie to. Ir kad vaikas yra jų didžiasias turtas supranta tada kai juos praranda. Bet man taip atrodo jog geriausis sprendimas būtų paprasčiausia tokių piliečių deportacija, paliekan globos klausimus spręsti gimtoms šalims.

Bet viskas gi tik dėl vaiko saugumo.

Ji pateike tiesiog idealu palyginima.Tokioms,kaip tamsta Bet cia ,zinoma,gali ir nesuprasti,nieko nuostabaus