QUOTE(Bebras2014 @ 2015 05 13, 17:00)
Kolegės, gal turite gražių eilėraštukų skirtų paskutiniui skambučiui? Mano pirmokėliai turi kažką gražaus padeklamuoti
<< Atgal
Baltakis, Algimantas. Dedikacijos: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1975.
Į viršų
ELEGIJA
Vieną žiemą.
O gal vasarą.
Vieną rytą,
O gal vakarą
Išsiskirsim netikėtai
Ir šiuokart visiem laikam.
Vieną žiemą,
O gal vasarą.
Vieną rytą,
O gal vakarą,
Tiesą sakant, nieko tokio
Šiam pasauly neįvyks.
Ar ne taip ir susitikom?
Pameni juk netikėtai.
Susitikom ir pasakėm:
Šiuo kartu visiem laikam.
Vieną žiemą,
O gal vasarą,
Vieną rytą,
O gal vakarą...
1974 m. spalis
Baltakis, Algimantas. Dedikacijos: Eilėraščiai. Vilnius: Vaga, 1975.
Papildyta:
QUOTE(liepsnele2 @ 2015 05 13, 21:03)
O kokiame mieste tai būtų? Ir ar nuolatiniam darbui?
Kaunas. Darbas nuolatinis.
Papildyta:
QUOTE(Bebras2014 @ 2015 05 10, 18:37)
Kolegės, pasidalinkite metodais, kuriais prakalbinčiau savo pirmokėlius?

Per pamokas kalbu viena su savimi, viena klausiu,viena atsakau... Vaikai išvis neaktyvūs, nekalbūs, nežinau kaip juos prakalbinti... Regis, tėveliai irgi tokie patys... po abėcėlės šventės, susikviečiau visus į klasę, vaikučiams buvau nupirkus didelį tortą, vaikai skaniai pavalgė, o paklausus tėvelių, kokie įspūdžiai po šventės, porą minučių buvo tyla... pasimečiau ir nebežinojau ką daryti...
Maniškiai irgi nutiltų, jiems galvoje būtų viena mintis: "Nieko sau, už dyką tortą davė"

))

nebūtų kada kalbėti

gi kramtytų