Sveikos USA gerbėjos, gyventojos ir kortelės lošėjos,
Aš šiame forume esu naujokė. Mano istorija tokia, kad pries kelis mėnesius užsikrėčiau USA virusu ir juo sergu iki šiol. Daug skaičiau ir domėjausi, esu buvusi, bet kaip žmonės sako, turizmo su emigracija painioti nereikia. Šiuo metu su draugu gyvename Olandijoje, mano draugas vokietis. Gyvenu čia jau 7 metus, moku kalbą. Atvykau tik turėdama lietuvišką bakalaurą, todėl čia taip pat baigiau bakalaurą ir magistrą, kuris manau, jau ir USA būtų pripažįstamas. Man 28 metai. Tiek aš, tiek draugas turim gerus darbus, abu dirbam technologijų sektoriuje ir esam gana paklausūs čia. Abiejų anglų kalba ideali, nes tai mūsų darbinė kalba.
Per 7 metus buvo visko. Olandija turi gerų aspektų, bet ji jau spėjo nusibosti ir aš vis labiau ir labiau galvoju apie pokyčius. Norisi save išbandyti kitur, tuo labiau, kad išsilavinimas ir darbinė patirtis leidžia, norisi kažko didesnio ir geresnio, įdomesnio, norisi būti ten kur gimsta naujovės, kur žmonės daugiau šypsosi, kur mažiau lyja ir daugiau saulės. Galvoju apie Kaliforniją. Rašau, nes labai apsidžiaugčiau, jei patyrusios pakomentuotų, kiek realistiški yra norai, o galbūt nuimtų rožinius akinius. Googlinti moku, informacijos turiu kalnus, bet ji formali. Labai ir labai norėčiau išgirsti gyvą gyvenimišką patirtį, kurios gi taip lengvai google nepateikia. Esam iš tų žmonių, kurie daug skaičiuoja, planuoja ir apsidraudžia, todėl klausimų kyla daug. O jau ir amžius ne 18, kad važiuotume va bank ir norėtume gyventi prastomis sąlygomis. Kai kurie iš jų galbūt stereotipiški, nes nesu ten gyvenusi ir remiuosi ne patirtimi, o tuo ką esu perskaičiusi. Žodžiu, mano klausimai būtų tokie:
1) Socialinės garantijos darbe. Šiuo metu gyvenu šalyje, kur nėra politikos atleisti tave vien todėl, kad kažkam nepatikai ir atleisti dabar. Dirbdami čia esam tikrai socialiai saugūs, sakykim atleidimo atveju turim kelis mėnesius darbui susirasti, nors realiai čia apskritai atleisti žmogų su permanent kontraktu labai sunku, jeigu atsitiktų taip, kad išeitume iš darbo kad ir savo noru, apie metus dar gautume nedarbo pašalpą. Čia toks daugiau teorinis pasvarstymas, nes mums negresia tas, tačiau kokios garantijos būtų USA? Nesam pašalpų medžiotojai, o US ir šalis ne ta, kur reiktų jas medžioti, bet maniškis tipiškas vokietis ir jam žinoti, kad esi finansiškai saugus kokiu nors labai netikėtu atveju būtų itin svarbu.
2) Sveikatos draudimas. Daug skaičiau apie tai, koks neįtikėtinai brangus ir neįkandamas jis yra. Mes Olandijoje irgi turime mokėti sveikatos draudimą, jis čia privatus, apie 100 eurų per mėnesį suaugusiam žmogui. Moki pats, ne darbdavys. Kaip šiuo atveju yra USA? Perkiesi pats, perka darbdavys, kokia būtų kaina mėnesiui vidutiniškai paketo, kur viskas įskaičiuota? Tai svarbu man, nes turiu chronišką ligą ir geras sveikatos draudimo paketas man būtų būtinas.
3) Nesam iš tų žmonių, kurie ieško progos nedirbti, bet dabar gyvenam šalyje, kuri laikoma turbūt geriausia pasaulyje pagal work-life balance. Čia pačiam savo noru sėdėt viršvalandžius ir t.t. ne tai kad neskatintina, bet dažnai netgi riebus minusas darbuotojui. Kiek skaičiau, USA yra atvirkščiai, bet esu prisiskaičiusi ekstremalių pavydžių, kaip žmonės ateina į darbą 9 ryto, išeina 9 vakaro ir taip kasdien 5 kartus per savaitę, nes tiesiog tokia darbo kultūra. Galėtumėt patvirtinti ar paneigti šitą mitą? Mes abu ir taip dirbame daugiau nei statistiniai olandai, darbo nebijom, tuo labiau, kad jis mums patinka. Bet gyvendami USA nenorėtume gyventi vien tik darbu kasdien iki 10 vakaro be išimčių, norėtume taip pat turėti laisvalaikio.
4) Šitas klausimas turbūt svarbiausias, tai apie darbo susiradimą būnant Europoje. Mes žvalgytumės į high-tech companies Kalifornijoje. Apskritai ar amerikiečiai būtų linkę samdytis žmones iš Europos ir padėti tvarkyti mums visus popierizmus, t.y. vizas, būsto reikalus ir t.t.? Savo srityje esam geri, bet ir ne Zuckerbergai

Turim šansų, ar planas turėtų būti toks, kad pirma vyksti į US ir darbo paieškos pradeda judėti tada?
5) Namai, vaikai, šeima. Kaip minėjau, man šiuo metu 28 metai. Po kelių metų jau galvotume apie šeimą ir galbūt vaikelį. Kas mane ir draugą kiek neramina, tai 3 mėnesių dekretinės. Kiek žinau, kai kuriose valstijose jų lyg ir visai nėra. Ar įprasta rimtose kompanijose kūdikių tėvams leisti bent kažkiek laiko dirbti remote? Mano visas darbas prie kompo, draugo taip pat, abiem būtinas tik internet ryšys.
6) Toks labai subjektyvus. Apie namų ilgesnį ir buvimą toli nuo Europos. Dabar aš į Lietuvą skraidau bent 3 kartus per du mėnesius savaitgaliais, tai nespėju jos net pasiilgt. Mano santykiai su šeima puikūs, draugo tėvai Vokietijoje, jis taip pat norėtų juos aplankyt keletą kartų. Realistiška būtų nuvykti keliskart į metus į Europą finansiškai užsirbant daugiau nei vidutinį atlyginimą high-tech sektoriuje (assuminam, kad jis didesnis nei vidutinis kituose sektoriuose).
Prirašiau daug, bet ir klausimų daugybę turiu. Atsiprašau, jei ką klausimų gausa sunervino, bet tikiuosi, kad atsiras žmonių, galinčių iš patirties į kažką atsakyti, pakomentuoti, pasidalinti mintimis. Mes šiaip labiau galvojame vykti jau suradę darbo, bet neatmetam varianto ir lošt žalios kortos loterijoj. Labai ačiū