QUOTE(besidomintias @ 2015 03 26, 12:28)
Mmmm...tikrai idomus darbas,jei net kolegu nera...
Ne apie tokias meditacijas kalbejau,maldos tai gerai,bet speju,kad jos nepadaro kuno lyg besvoriu,o minciu skaidriu,tad pazesiu youubej gal rasiu ka bent jau anglu kalba,kad bent jau pavaizduotu kas kaip...(rusu kalba pilna tokiu ir tikrai neblogu)
Neatsiprašinėk, aš nesusierzinau, apgailestauju, jei taip nuskambėjo.
Kolegų nėra, nes įmonė maža. Tiksliau yra, bet jie dideliu atstumu ir dirba ne tą patį, ką aš.
Bandžiau kadaise meditacijas, bet, manau, kaip ir joga, jos ne kiekvienam. Be to gan kertasi su krikščionybe. O malda kartais apramina bent trumpam mane. Nors būtų malonu, švelniai tariant, jei iš tikėjimo ne tik imčiau, bet ir duočiau. Kol kas taip nėra - kaip, ko gero, ir dauguma žmonių, labiau panyru, kai visai blogai. Bet dabar mano tikėjimas tikrai jaučiu, kad stiprus.
QUOTE(deraramos @ 2015 03 26, 12:29)
Džiaugiuosi už tave, kad nors kokių teigiamų pusių įžvelgi darbe. Ir tikrai nenuvertink savęs taip. Suprantu, kad turėjai neigiamos patirties, patikėk, ir aš jos turėjau, bet labai negalima turėto scenarijaus perkelti į naują aplinką, taip save tik užprogramuojam ir jau tikrai nepadedam geriau jaustis. Žinau, kad nelengva, bet bent apsimest galima, kad bus kitaip, paieškoti priežasčių, kodėl gali būti kitaip.
Šiandien išsipildė mano noras pabuvoti darbo pokalbyje, gaila tik, kad atlyginimas toks, kad neverta man ten veltis

Žinau, blogas požiūris, bet aš žiūriu į perspektyvą ir suprantu, kad įmonė skurdoka, gerbūvio aš ten neužsitikrinsiu. Tai ir toliau vegetuosiu sėkmingai, liuks.
Suprantu dėl psichologės - aš dabar būčiau galėjus pasiteisint sunkiu nerimu, bloga savijauta. O kai nesijauti skerdžiamas, nors ir neturi jėgų, susitelkimo, pasitenkinimo, lyg ir tinginystė. Sakyčiau, eik ir sakyk tai psichologei kaip yra, vis tiek dar ne to girdėjus bus, ir, kadangi turi sutrikimų, normalu, kad neiškart viskas pavyksta/pasiseka, tuolab iškart.
Žinau, kad negalima, bet vis tiek patirtis kalba tiesą... Vakar beveik visą dieną dariau 1darbą. Darbo ten tikrai ne visai dienai, toli gražu. Bet dirbau nors sulėtintai, bet kantriai, kol pagaliau padariau. Šiandien vos ne pusdienį tą darbą tikrinau. Ten buvo n klaidų...

Ir būtų tikrai skaudžiai kainavę ir morališkai, o ir finansiškai. Visa laimė, kad nieko tuo metu degančio nebuvo, todėl turėjau galimybę pasitikrinti. Čia aš apie tą darbą, kur ne visiems dirbti. Beje, nemaniau, kad TO reikės daryti TIEK daug.

Nors kartais pasidaro net šiek tiek įdomu, guodžiuos, kad ne kiekvienas gali, bet kad ir aš netikus tam.
Ir taip susivokiau, kad nu ne kokioj aš srity. Savininkams gal ir nieko, jei metų metais tuo verčiasi, bet darbuotojams, visai ne pyragus LT moka. Ana įm., kur atsisakiau, dabar irgi galvoju, suskiesti man galėjo bet ką apie tuos atlyginimus, kad rodo minimumą, tai šį tą apie juos taip pat pasako.
Žodžiu, man šiuo metu tas darbas gerai, bet sunkus, aplinka slegianti, pinigų bus mažai. Ok, kartais pasijaučiu vertinama ten. Šiandien dirikas net pagyrė! Tik dabar tai supratau.

Bet man kaip atėjo ta mintis, kad būti samdomu darbuotoju kažkoks žmogaus pažeminimas, taip ir neapleidžia.

Žinau, kad durna, žinau, kad n žmonių yra geri specialistai, bet nėra verslininkai. Aš specialistė šiaip sau. Verslumo išvis 0.
Nu gerai, laimė ne darbe. Bet, kažkiek vis tiek IR darbe.
QUOTE(kliomba @ 2015 03 26, 16:46)
kai susiduri su "darbuotojais" kur nors kaip klientas, ar vartotojas, tiek atrodytų dundukų visur, kad norisi paimt ir padaryt greičiau pačiam tai ką jis ten bando keverzot.
Aš kaip tik nelabai esu susidūrus, kad jausčiau, kad neprofesionalus. Net negaliu prisimint tokios situacijos. Nors ilgai niekur nevaikštau. Ir šiaip gal nekreipiu dėmesio, kaip aptarnauja, nepakeliu akių. Pati kartais prisimenu klientus, kuriuos nuvyliau.
Papildyta:
Aj. Prisiminiau vis dėlto. Kai einu pas psichę, nežinau, ar visur tokia tvarka, bet po vizito nusiunčia pas `selelę`, kad suvestų kažkokius duomenis apie vaistus ir paimtų parašą. Nueinu gi dabar amžinai visai ne kokios būklės, o tos bobos ten ple ple ple asmeniniais reikalais. Kažkaip užslegia dar labiau. Mažų mažiausia nemandagu. Nors jos ne verslais užsiiminėja, ko joms plėšytis.