QUOTE(Night13 @ 2015 03 26, 23:30)
O malda kartais apramina bent trumpam mane. Nors būtų malonu, švelniai tariant, jei iš tikėjimo ne tik imčiau, bet ir duočiau. Kol kas taip nėra - kaip, ko gero, ir dauguma žmonių, labiau panyru, kai visai blogai. Bet dabar mano tikėjimas tikrai jaučiu, kad stiprus.
Suprantu dėl psichologės - aš dabar būčiau galėjus pasiteisint sunkiu nerimu, bloga savijauta. O kai nesijauti skerdžiamas, nors ir neturi jėgų, susitelkimo, pasitenkinimo, lyg ir tinginystė. Sakyčiau, eik ir sakyk tai psichologei kaip yra, vis tiek dar ne to girdėjus bus, ir, kadangi turi sutrikimų, normalu, kad neiškart viskas pavyksta/pasiseka, tuolab iškart.
Žinau, kad negalima, bet vis tiek patirtis kalba tiesą... Vakar beveik visą dieną dariau 1darbą. Darbo ten tikrai ne visai dienai, toli gražu. Bet dirbau nors sulėtintai, bet kantriai, kol pagaliau padariau. Šiandien vos ne pusdienį tą darbą tikrinau. Ten buvo n klaidų...
Ir būtų tikrai skaudžiai kainavę ir morališkai, o ir finansiškai. Visa laimė, kad nieko tuo metu degančio nebuvo, todėl turėjau galimybę pasitikrinti. Čia aš apie tą darbą, kur ne visiems dirbti. Beje, nemaniau, kad TO reikės daryti TIEK daug.
Nors kartais pasidaro net šiek tiek įdomu, guodžiuos, kad ne kiekvienas gali, bet kad ir aš netikus tam.
Ir taip susivokiau, kad nu ne kokioj aš srity. Savininkams gal ir nieko, jei metų metais tuo verčiasi, bet darbuotojams, visai ne pyragus LT moka. Ana įm., kur atsisakiau, dabar irgi galvoju, suskiesti man galėjo bet ką apie tuos atlyginimus, kad rodo minimumą, tai šį tą apie juos taip pat pasako.
Žodžiu, man šiuo metu tas darbas gerai, bet sunkus, aplinka slegianti, pinigų bus mažai. Ok, kartais pasijaučiu vertinama ten. Šiandien dirikas net pagyrė! Tik dabar tai supratau.
Bet man kaip atėjo ta mintis, kad būti samdomu darbuotoju kažkoks žmogaus pažeminimas, taip ir neapleidžia.
Žinau, kad durna, žinau, kad n žmonių yra geri specialistai, bet nėra verslininkai. Aš specialistė šiaip sau. Verslumo išvis 0.
Nu gerai, laimė ne darbe. Bet, kažkiek vis tiek IR darbe.
Aš kaip tik nelabai esu susidūrus, kad jausčiau, kad neprofesionalus. Net negaliu prisimint tokios situacijos. Nors ilgai niekur nevaikštau. Ir šiaip gal nekreipiu dėmesio, kaip aptarnauja, nepakeliu akių. Pati kartais prisimenu klientus, kuriuos nuvyliau.
Labai mėgstu atrašinėti į tavo post'us, tikiuos neerzinu
Nes nieko kaip ir neklausi, bet man iškart kyla noras parašyt. Kaip terapija..
Kažkada kažkur skaičiau, kad melstis geriausia tada, kai nieko nereikia iš Dievo. Aš taip pat tikinti, bet melstis nedrįstu, nes žinau, kad tik prašysiu, o tai neteisinga.. Nors taip norėčiau.. Bet negalima, problemas susikuriam patys, o mums siunčiami išbandymai ir ne veltui, tuo tikiu ir tai man padeda ištverti.
Tu teisi, reikia sakyt psichologei kaip yra, bet aš kaip mažas vaikas noriu klausyti 'viršesnio' žmogaus, vykdyti jo nurodymus, rodyti progresą.. Nes antraip juk kam tos konsultacijos? Būtent konsultacijos, o ne terapija.. Na, ji užtrunka iki valandos. Nežinau, gal tikrai vaikščioti pas ją ir bliauti, sakyti viską, kas guli ant širdies ir tikėtis, kad tas išsipasakojimas kažkuo padės? Bet ar tai bus kažkokių probleminių sričių suformulavimas ir kažkur vedantis minčių srautas?
Mažai aš dar susidūrusi su psichologų darbu ir nežinau, ko tikėtis ir kaip priimtina elgtis pas juos.
Sveikinu, kad vis dėlto įveikei tą sunkų darbą, nors ir lėtai, pasitikrindama, bet sugebėjai susikaupti ir jį atlikti! Labai gerai, kad pajauti azartą, įdomumą, net ir pagyrimo sulaukei
O dėl papeikimų nereikia pergyvent, kaip sako, už vieną muštą 10 nemuštų duoda
Laimė ir darbe, teisingai. Aš taip pat neversli ir net nenoriu to. Man patinka būti specialistei. Nesu dar tokia, bet noriu ja būti, o ne verslininke. Beje, pas sėkmingus verslininkus to empatiškumo, kuris yra pas tave, tikiu, kad labai mažai. Juk skinasi kelią dažnai alkūnėm, ne visai sąžiningai ir pan.
Et, tas darbo pokalbis vėl suvirpino mano nykų pasaulėlį
Aišku, gerai, kad pakvietė, nes jei visai niekur ilgai nekviečia, pradedu nerimauti, kad esu niekam tikusi. Bet po nevykusio ar nepasiteisinusio pokalbio irgi labai nusiviliu. Labai daug reikšmės teikiu kiekvienam, daug vilčių iškart pabunda. Negaliu kitaip. Man tai kaip dopingas
Patampu labai aktyvi, veikli, tarsi pagreitėju, mintys pražvalėja. Iiir tada vėl atgal į vegetaciją..
QUOTE(meja82meja @ 2015 03 27, 01:30)
Mama issiunte vaistus regustruotu laisku,matau pagal koda ,kad jie jau uk nuo23d.bet nesuprantu kodel negaunu...
o negali būti, kad užlaikė, nes pamatė kaip nors, kad ten vaistai?
nes jų negalima paprastai taip siųsti, kiek žinau..
