QUOTE(S.B.M @ 2015 04 19, 13:31)
taip, jūs teisi, žinoma, kad yra kažkokie jausmai, kad ir ne meilė tai. Tik jie ignoruojami ir nesudaromos jokios sąlygos jiems augti, jie nepuoselėjami. Tad labai tikiuosi, kad iš aistros lygmens niekada neišaugs rimtesni jausmai, o laikui bėgant ir tie patys sunyks.
cia yra ziaurus stresas, tiesiog kenksmingas sveikatai
. toks jausmu gniauzimas sukels dideles neurozes ateity.
QUOTE(~OT~ @ 2015 04 19, 13:40)
Fizinės dauguma neatleistų
oi, ne, cia tik ju poza. dauguma kaip tik lengviau atleistu paslydima is aistros, nei metu metus puoselejamus jausmus kitam. nekalbu vien apie pasvaigima, kalbu apie kontaktavima, bendravima su meiles objektu, kad ir ne fizini. taip vyrai jauciasi ziauriai apgauti. manau tavo vyras jei suzinotu tokias tavo emocijas, jam labai labai blogai butu
QUOTE(S.B.M @ 2015 04 19, 14:14)
puikus žmogus jis. Imponuoja kaip žmogus, gi kai galvą pamečiau koto nepažinojau dar
Net negalėčiau įvardint kas jame patiko konkrečiai, tiesiog stiprią trauką pajutau, abiems galvos susisuko. O vėliau liko kias niuansas - tobulas sexas, idealiai tinkam viens kitam tiek temperamento, tiek fantazijų, tiek fiziologine prasme. Niekada taip nesijaučiau su vyru, nors intymus gyvenimas nuolat kurstomas. Tiesiog taip negalėjo būt, na negali norėti iš ežiuko, kad jis gyvate taptų. Va tas beprotiškai geras sexas ir laiko santykius su meilužiu, kaip narkotikas. Atrodo dar kartą, na dar vieną kartą ir viskas, po to dar kartą... Žinau, kad kuo greičiau viskas baigsis, tuo geriau bus, bet nėra lengva susiimt
bet tai jei vyras suzinotu, ir tave paliktu, tai taptu tas tavo eziukas gyvate? ar nenoretum su juo gyvent ir is vis kazkokio tai trecio ieskotumeis?
QUOTE(S.B.M @ 2015 04 19, 14:25)
neatvirauju, neatvirauja ir jis. Sąmoningai stengiuosi, kad jis kuo mažiau žinotų apie mane, nepasakoju kaip jaučiuosi ir nelendu jam į širdį. Jausmams augti reikia atvirumo, dvasinio kontakto, pažinimo.
tikrai taip. kita vertus, kai atviraujama labiau, galima pastebet zmoguje tokias savybes, nuo kuriu nukristu tie roziniai aistros akiniai ir butu lengvoau issivaduot is niekur nevedancio rysio.
QUOTE(~OT~ @ 2015 04 19, 14:44)
va cia ir yra blogiausia, kad judu neismylejot savo meiles. todel vargu ar tu kada negalvosi, kas butu, jei butu. as tai gal net drisciau paburti, jog jei tu su juo nekontaktuosi, kada nors atsiras salia taves kitas zmogus, kuris tau ji primins, bet bus kaip nors lengvai fiziskai pasiekiamas. ir tu ji isimylesi juodai, uz visa savo buvusia meile ir esama kartu. nes vat beda, kad net tekejai nemyledama savo vyro. mylint lengviau yra priimt zmogu su jo trukumais. o kai nemyli, tai metams begant jie vis labiau erzina. ir neimanoma gi is tikro prisiverst mylet kazka, kad ir koks puikus tas zmogus butu. sirdziai neisakysi, gali tik elgesi koreguot, bet jausmus - lb sudetinga
QUOTE(vilnera @ 2015 04 19, 14:47)
O jus teisi.. Gi taip lengva mylet, neturint, ir kaip sudetinga - bunant kartu.
Ir net manau,kad ta meile is tolo-kaip tik su begale salygu-myliu, kol nereik virt barsciu, kol nereik matyt apsimiegojusio, pikto, sergancio, kol vaiku kartu neauginam..
mata, kai zmogus tikra tavo antra puse, tai zmogui nesudaro kazkokiu tai stresu jam barscius virt ar vaikus gimdyt. kaip tik labiau suartina, prisirisama ir net neisivaizduojama, kad kazkas kitas toje vietoje but galetu
Matyt, įsivaizduoja, kad čia visos ištroškusios neįpareigojančių santykių ir puls ant pirmo pasitaikiusio. (Na ir kalbos pamokėlė: ne būti beviltišku, o būti beviltiškam 
Su tuo 'beviltisku' jau ne viena mamka susisieke. Ir duodu, kaip visada, savo du pirstus apsiusioti 
