PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Reikia laiko, trumpiems pokyciams 3 men., ilgiems isivyraut jau ilgiau, kad taptu iprociu.

kad zmogus matomai pasikeistu ir itvirtintu savo pokycius, jam reikia minimum metu, kartais 2-3.

Ilgokas laiko tarpas. O gal po metu nepasikeis !?

ilgokas, nes žmogaus vidinis keitimasis nera lengvas procesas, jeigu kalbama ne apie "apsimetinejima" siekiant kazkokio tikslo (siuo atveju kazko is zmonos). sakau apsimetinejima, nes jeigu zmogus sako, kad per pora menesiu visiskai pasikeite, tai greiciausiai jo pasikeitimas truks tiek pat laiko ir gan greit viskas griš i savo vezias.

Sena miela tema nors dabar nenorėčiau čia ateiti vedama pagundų klausimų...bet galiu patirtim dabar jau dalintis kas čia gero pas jus vyksta?

Kaip tu gyveni?

Aciu, neblogai, persikraustau arciau taves o kaip tu?

Sveikos, merginos . Esu gan keblioje padėtyje ir nežinau kaip pasielgti.
Draugauju su draugu beveik 8 metus. Susitinkam tik savaitgaliais, tačiau nuolat būnam su jo draugais.. Laiko pabūti atskirai kartu praktiškai nėra (na būnam nakty, kai aš miegu pas jį). Žodžiu mūsų bendravimas, jeigu galima taip pavadinti savaitgalinis. Trūksta man jo dėmesio, vyriškos šilumos ir t.t. Kadangi labai dažnai būnam jo draugų rate, vienam iš jų jaučiu įdomius jausmus. Šie jausmai atsirado maždaug prieš 2 m., kai jis mane pabučiavo (buvom gerai apsvaigę.. ). Nuo to laiko negalėjau išmest jo iš savo durnos galvelės. Po to įvykio šiek tiek susirašinėjome, jis parašė, kad tokių kaip aš labai reta, kad pergyvena jog taip pasielgė(kad mane pabučiavo), atsiprašinėjo, ir kad blogai jaučiasi. Aš jam pasakiau, kad viskas yra gerai, pasidavėme tiesiog aistrai. Ir nusprendėme likti draugais. Po šio įvykio praėjo laiko tarpas gal apie puse metų. Nebendravome. Tačiau dabar vėl mūsų keliai susikirto, ir jau nebepamenu, kurį savaitgalį bučiau tik su savo vaikinu.
Buvo tokia akimirka kai likau su simpatija viena ir nusprendžiau jam pasakyti tiesiai šviesiai jog jam jaučiu kažką ypatingo. Paklausiau jo, ar jis ką nors jaučia man. Jis pasakė, kad jam patinku, bet negali taip pasielgti su savo draugu (nukabinti draugo panos) ir viskas tuom vėl pasibaigė.
Visada, kai liekam dviese jis mane kalbina, klausinėja kaip sekasi ir pan.
Buvo pasiskelbęs, kad turi draugę, nuo to laiko nusprendžiau, kad turiu pamiršti tuos jausmus, kuriuos jam jaučiu, nes jis ne man. Bet pasirodo jokios jis draugės neturi. Bendrauju su juo atsargiai, stengiuos nerodyt, kad jis man patinka. Būna susižvilgčiojam, ieško jis su manim bendros kalbos, visai neseniai minėjo, kad jau norėtų šeimos. Jis žino, kad mano santykiai šiuo metu gan sunkūs. Nežinau, ką daryti, ar skirtis su ilgamečiu draugu, o gal bandyti gelbėti ilgai kurtus santykius. Jaučiuosi kaip vaikas pasimetęs savo jausmuose. Gal ir vaikiškai atrodo, bet kaip stengčiausi negaliu jo tiesiog pamiršti. Prašau patarkit, ką man daryti.

Nelaikyti savo draugo atsarginiu variantu, jei netenkina santykiai, nesvarbu ar turi vilciu kazka tureti su tuo kitu ar ne, skirkis, o tada jau mintys kazkokios ateis.

Bluberry666, o kokie planai su draugu? kodel tie santykiai tik savaitgaliniai? kodel nejudate kazkur?

Įprotį pakeisti pakanka 2-3 savaičių žr. "Įpročių galia"
Papildyta:

Skirkis su abiem

Nuo to tik geriau. Tik jei viskas taip paprasta, tai kodel tiek priklausomu zmoniu

"Tyrimai rodo, kad kokį nors įprotį kartojant 13 savaičių, nesvarbu koks jis būtų, išliks visam gyvenimui. Sistemingai išsiugdydami po vieną įprotį, galėsite iš esmės pagerinti savo bendrąjį gyvenimo būdą."
Ir tai tik paprastesniems iprociams tinka.