PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Kiek mazai te reikia kad pasijuokti, aciu Dievui kad neverkiat.

Na matot skirtumas tarp manes ir jusu yra tame, kad as puikiausiai suprantu, jog tai ka jauciu, galvoju ir t.t. as, neprivaloma kitiems. Tai pirma.

Tiesiog glumina veidmainiai, kurie nebudami tobuli, dangsto savo ydas, bet pirmi metytis akmenimis, menkinti kitus.

Na kaip as pati pilna ydu, nebutinai tai turi sietis su neistikimybe, tad budama nuodeminga suprantu mirtingus zmones, kurie nemeluoja nei sau nei kitiems.

nes dabar imu galvoti: jei jau toks rimtas, sviesiu akiu zmogus gali tureti tokiu silpnybiu, nu tai...nu tai.... nera nera tu vyru nei moteru - ISTIKIMUUU....

Gerai, kad tokia supratinga. Matyt ir savo vyra, bei jo dvasine palydove palaikytum kuom galetum. Juk ne siaip meiluziai butu. Jie neveidmainiauja, neisduoda ir viskas taip nuosirdu, grazu

As kitaip suprantu dvasinius meiluzius, tai tik ir parodo, kad jokio dvasingumo jie neturi. Savanaudziai ir tiek.

Pamiršai libido kažkur Jei žmogaus libido žemas, jam tie seksai su svetimais visiškai nė motais.
Jei žmogus dėl kažko labai vertina savo partnerį/-ę, pvz. gyvybę išgelbėjo, pasitaisino ligos patale gulint, šiaip labai dvasios panašios - jam šimtas metų kiti partneriai.
Jei žmogus labai idealizuoja savo partnerį, net nepastebi kitų, visi jam atrodo negražūs, nefaini, o tik partneris - saulė - jam irgi 100 metų iki neištikimybių.
Yra ištikimų žmonių

Monte, tu neklijuoji etikeciu Pati paskaityk man adresuotus postus. Ivertink etiketes nedejima ten.
Juokini, vaizduodama supratinga. Tada suprask ir mane, kad man kvailai atrodo issireiskimas- dvasiniai meiluziai.

Pritariu tam kas parasyta, dar papildysiu.

Dar yra zmones, kurie istikimi del savo issitikinimu (ateistam tai butu dorove, ir religingiem Dievo baime).

Tinginiai, kurie gyvenime tenkinasi mazu, nes nenor veiklos, pajudeti is ju komforto zonos. Va jei jiems atvestum galima pretendenta i meiluzius, tai gal ir sugriesytu. Ir tai tik viena karta, nes meiluziavimas tai vis delto veikla, o jie tinginiai.

Kita grupe zmoniu simta procentu atsidave savo veiklai. Tokie neturi laiko nei seimom, nei meiluziams, jie ir pavalgyti neretai uzmirsta.

Bailiai, kurie bijo gyventi. Visa tai kas kelia stresa. Jie paniskai bijo egzaminu, keisti darba, vykti i keliones, kurti seima, jei vis delto sukure, bijo joje ka kesiti, o meiluziavimas tai isvis amzinas stresas.

Na ir davatkos, kurie fiziskai istikimi, bet dvasiskai senai meduti kopineja su kitais. Si grupe zmoniu, viena sako, kita galvoja, trecia daro.

Man jus asmeniskai visai neidomi. Bet jei as nesutiksiu su jusu postais-mintimis, visada oponuosiu.

O man kvailai atrodo zmones sureiksmine savo nuomone ir patirti.

Ir dar, man labai keista, kad tamstai moters savivertes kriterijus yra vyras, jo amzius ir t.t.

Labai geras papildymas. Tikiu, kad ir daugiau dar rastume.
Pvz. tiesiog geri, sąžiningi žmonės, kurie puoselėja savo šeimą ir kol šeima skaitosi vis dar šeima, nekvepia skyrybomis ir pan., žmonės sugyvena, tai kad ir kaip patiks koks nors žmogus, suvoks, kad įsipareigojęs tai kitam partneriui, kad esamas partneris irgi geras, todėl laikysi nuo susižavėjimo objekto kuo toliau sąmoningai ir neprisisvaigs.

Labai nustebino sakinys: Sia savaite as esu vienas.

pliuske

Ką reiškia pliuske? Koks tai žmogus? Nelabai supratau.

http://www.zodynas.l...dynas/p/pliuske 

Sveikos, merginos . Esu gan keblioje padėtyje ir nežinau kaip pasielgti.
Draugauju su draugu beveik 8 metus. Susitinkam tik savaitgaliais, tačiau nuolat būnam su jo draugais.. Laiko pabūti atskirai kartu praktiškai nėra (na būnam nakty, kai aš miegu pas jį). Žodžiu mūsų bendravimas, jeigu galima taip pavadinti savaitgalinis. Trūksta man jo dėmesio, vyriškos šilumos ir t.t. Kadangi labai dažnai būnam jo draugų rate, vienam iš jų jaučiu įdomius jausmus. Šie jausmai atsirado maždaug prieš 2 m., kai jis mane pabučiavo (buvom gerai apsvaigę..  ). Nuo to laiko negalėjau išmest jo iš savo durnos galvelės. Po to įvykio šiek tiek susirašinėjome, jis parašė, kad tokių kaip aš labai reta, kad pergyvena jog taip pasielgė(kad mane pabučiavo), atsiprašinėjo, ir kad blogai jaučiasi. Aš jam pasakiau, kad viskas yra gerai, pasidavėme tiesiog aistrai. Ir  nusprendėme likti draugais. Po šio įvykio praėjo laiko tarpas gal apie puse metų. Nebendravome. Tačiau dabar vėl mūsų keliai susikirto, ir jau nebepamenu, kurį savaitgalį bučiau tik su savo vaikinu.
Buvo tokia akimirka kai likau su simpatija viena ir nusprendžiau jam pasakyti tiesiai šviesiai jog jam jaučiu kažką ypatingo. Paklausiau jo, ar jis ką nors jaučia man. Jis pasakė, kad jam patinku, bet negali taip pasielgti su savo  draugu (nukabinti draugo panos) ir viskas tuom vėl pasibaigė.
Visada, kai liekam dviese jis mane kalbina, klausinėja kaip sekasi ir pan.
Buvo pasiskelbęs, kad turi draugę, nuo to laiko nusprendžiau, kad turiu pamiršti tuos jausmus, kuriuos jam jaučiu, nes jis ne man. Bet pasirodo jokios jis draugės neturi. Bendrauju su juo atsargiai, stengiuos nerodyt, kad jis man patinka. Būna susižvilgčiojam, ieško jis su  manim bendros kalbos, visai neseniai minėjo, kad jau norėtų šeimos. Jis žino, kad mano santykiai šiuo metu gan sunkūs. Nežinau, ką daryti, ar skirtis su ilgamečiu draugu,  o gal bandyti gelbėti  ilgai kurtus santykius. Jaučiuosi kaip vaikas pasimetęs savo jausmuose. Gal ir vaikiškai atrodo, bet kaip stengčiausi negaliu jo tiesiog pamiršti. Prašau patarkit, ką man daryti.