PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Siaip si tema apie pagundas. Tad pastaruju keliu puslapiu diskusija visai ne i tema

Jus rasete, kad reikia skirti neistikimybe nuo priklausomybes.

Tad mano postas buvo argumentas, kad seksas irgi gali buti priklausomybe. Nesutinkate

Supratau. Na jei si tema vien tik apie pagundas, tuomet beprasmybemis neterskime tema
Viesai pagundu istiktas atsiprasau, kad pritersiau tema.

1. Jus ir negalite siuo atveju nieko irodineti, nes absoliuciai manes nepazistate.

2. Is jusu tikrai galima iskaityti tolerancija neistikimybei. Tik vadinate tai besalygiska meile.

3. Atsiriboti nuo ko? As diskutuoju per savo prizme. Man SM nera filosofijos studentu burelis. As diskutuoju apie savo gyvenima, man aktualias problemas, savo patirtis, savo nuomone ir pan.

4. Sveikinu, kad sunu isauginot, bet su su vyru kaip suprantu issiskyret. Tai kur ta besalygiska meile? Ar savo egoizma tenkinot ir norejot gyventi be alkoholiko? Ajajaj.

Sakiau kad nesivelsiu i ta beprasmybe, bet man idomu paskaitineti jusu mintis kitose, manau kad jus mastantis zmogus, tad paskutini karta atrasysiu.

As neketinu reaguoti i jusu parasyma, nes nemanau kad prasminga atsakineti i asmeniskumus. Jus taip galvojate, vertinate ir aciu Dievui. kaip jus pati rasete nei as nei jus nepazistamos.

O dabar, ramiai, be asmeniskumu, atsakykite, Kam jus priestaraujat is to kas mano buvo parasyta bent jau paskutinius 5 puslapius? Is anksto prasau, praleiskite mano asabos, seimos, vaiku, augintiniu ir t.t. nagrinejima, abejones mano dorove ir t.t., uz ka busiu labai dekinga. Taigi...

Svarbiausia, mano parasyta, ne jusu interpretuota.

gal dabar ramiai is filosofiniu padangiu nusileiskime i zeme ir teskime diskusija apie pagundas? Siaip yra kertele sielai, kurioje galima reiksti savo kurybiskuma ir filosofinius grybavimus. Cia nagrinejamos daugiau maziau konkrecios problemos.
Taigi...

Vadinasi esminiu priestaravimu nerandat, grybavote tik tam kad grybauti, vietoj to kad apsilankyti sielos kerteleje, ka padarysi kiekvienas tenkina savo ego savaip
O filosofija, jusu ziniai etiniu problemu nagrinejimas, ka jus ir raginate konkreciai daryti. Taigi... Kaip galima suvokti kas yra gerai ir blogai kai nesuvoki ribu, kas tai

jus i mano (ir ne tik mano) klausimus neatsakinejate. Kodel as tureciau atsakineti i jusiskius?

Klausimai atsakyti, tik jus neurite noro i tai kas parasyta gilintis. Cia panasiai kaip su given444. Rasyti tapati per tapati, sorry. Kokia tame prasme? Vienu atveju busiu apkaltinta filosofavimu-grybavimu, kitu atveju busiu apkaltinta brukimu savo teisingiausios nuomones ir tai vien todel kad opnuoju, eilinis perejimas i mano asabos nagrinejima. Gaila kad given444 nustojo man oponuoti, pasiilgau tikro oponavimo del diskusijos.

Jums ir neprivalu atsakyti, tiesiog tai buvo bandymas grizti prie diskusijos, o ne mano asabos aptarinejimo. Bet zinoma, jums tikrai neprivalu atsakineti.

Moonte, aš ir norėčiau su jumis padiskutuoti, kaip su didesnę gyvenimo patirtį turinčiu žmogumi kaip manote, ar besąlygiška, tikra meile mylintis žmogus gali išduoti savo vyrą/žmoną? Sakykim, ne šiaip pasidavęs beprotystės akimirkai, bet sąmoningai besiveliantis į ilgalaikį, slaptą romaną.
. Aš galvoju, jog čia meile net nekvepia. Jeigu šeimoje yra problemų - jas reikia spręsti, kalbėtis, o ne nuoskaudas ar šilumos/artumo/sexo trūkumą permesti, susirandat meilužį. Niekaip negaliu suprasti, kodėl žmonės pasirenka sąmoningą savo artimojo skaudinimą ir žlugdymą. Koks pateisinimas gali būti? Kerštas? Bet ar čia yra meilė? Manau ne

O gal tu grybauji? cia jau galima kaip nori isvedziot.

Svarbiausia, kad neišgėręs šioje diskusijoje, čia absoliučiai nieko nesuprasi

Dekui uz kveitima ir vertinima.

Manau, kad besalygine meile yra siekiamybe, si meile yra pati brandziausia is jauciamu zmoniu meiliu.

Tikiu kad galima myleti ir buti neistikimu. Zinau, kad zmogus vienu metu gali myleti kelis asmenis. Ir tos jo meiles bus skirtingos. Visu pirma todel, kad meile yra individualus jausmas, jei kalbame apie meile. Ji gali buti su atsaku ir be atsako. Seimoje esanciu zmoniu jauciami jausmai yra ne vienodi, nors abu myli. Lygiai taip pat tie zmones turi skirtingus vertybiu, patirciu bagazus. Galvoju vaikas uzauges seimoje kurioje buvo neistikimybes faktas ateityje gali myleti ir buti neistikumu, nei tas kurio seimoje buvo propaguojamos seimynines vertybes.
Kad zmoniu meiles tarpusavyje nesusijusios parodo, kad jei vienam asmeniui is poros meiles jausmui isblesus, kitas dar ilga laika gali jausti jam meile, praradimo skausma, neziurint kad nera mylimu. Kito zmogaus meiles isduoti negalima. Isdavyste passireiskia nevykdant susitarimu, pazadus, piktnaudziaujant pasitikejimu, bet meile nera tas svertas, matas, kuriuo galima butu vertinti zmogaus intencijas. Pagliau, zmones netobuli ir ju jauciami jausmai irgi netobuli.

Jei kalbesime apie skausma. Mes vienaip ar kitap skaudiname salimais esancius, neretai tai darome nesamoningai, o skaudinimo irankiai ivairus, nenoras suprasti, chamizmas, melas, ignoravimas ir t.t. Zinoma ir neistikimybe, kuri skaudina artima zmogu, nes buvo pasinaudota jo pasitikejimu, neivertintas geros valios gestas. Ar atkreipet demesi, kad mes skaudiname butent mylimiausius zmones? Retas kuris kalbedamas su svetimu zmogumi perzengs mandagumo ribas, kai esant nesutarimams su artimu zmogumi, retais kas pasveria istarta zodi, buna ir tokiu kurie net smurtauja. O kartais iskaudinti, valdomi skausmo, emociju norime iskaudinti lygiai taip pat savo skriaudika, kad ir jam skaudetu... Del siu priezasciu manau, kad ir mylintys zmones skaudina.

Is esmes, mes esame uzprogramuoti SKAUDZIAI reaguoti i neistikimybe, nes tuomet susvyruoja musu seima, asmeninis, vaiku saugumas. Neistikimybe nesa labai didelius neigiamus padarinius. Tokius kaip seimos isirimas, automatiskai geroves griutis, kito vaiko atsiradimas, vadinasi seimoje esanciu vaiku apdalinimas, galimybiu sumazejimas. Visos sios pasekmes itakoja zmogaus komforto zona, todel tukstantmecius neistikimybe nebuvo ir nebus toleruojama.

Kodel zmones pasirenka neistikimybe? Intencijos skirtingos, gali buti net tas pats kerstas. Negaliu atsakyti vienareiksmiskai nes zmones buna neistikimi del skirtingu intenciju. Jokiu budu nenoreciau menkinti dabartinio jaunimo, bet siais laikais neretai neistikimi buna del infantilumo, va to noro tureta siandiena, dabar, sia akimarka, o svarbiausia be pastangu. SAkot aiskintis, kazka keisti savo aplinkoje, o kam, jei tai kas norima be pastangu ranka pasiekiama, tik prisijunk prie interneto. Retas kas motyvuotas taikstytis, slifuotis, derintis, uzleisti savo teritorija, nuolaidziauti, nutyleti konflikto metu. O ir ju jauciama meile, kaip ir jie patys egoistiski, daugiau orientuota i save, nei i kita.

Nemanau, kad galima pateisinti neistikimybe, o ir nemanau kad ja kas cia bando teisinti, bet butina suprasti kodel tai ivyko zmogaus gyvenime. Nes neistikimybe yra pasekme, bet ne priezastis.






Papildyta:


O kur jus matete cia diskusija?