QUOTE(Moonte @ 2015 06 02, 16:31)
Dekui uz kveitima ir vertinima.
Manau, kad besalygine meile yra siekiamybe, si meile yra pati brandziausia is jauciamu zmoniu meiliu.
Tikiu kad galima myleti ir buti neistikimu. Zinau, kad zmogus vienu metu gali myleti kelis asmenis. Ir tos jo meiles bus skirtingos. Visu pirma todel, kad meile yra individualus jausmas, jei kalbame apie meile. Ji gali buti su atsaku ir be atsako. Seimoje esanciu zmoniu jauciami jausmai yra ne vienodi, nors abu myli. Lygiai taip pat tie zmones turi skirtingus vertybiu, patirciu bagazus. Galvoju vaikas uzauges seimoje kurioje buvo neistikimybes faktas ateityje gali myleti ir buti neistikumu, nei tas kurio seimoje buvo propaguojamos seimynines vertybes.
Kad zmoniu meiles tarpusavyje nesusijusios parodo, kad jei vienam asmeniui is poros meiles jausmui isblesus, kitas dar ilga laika gali jausti jam meile, praradimo skausma, neziurint kad nera mylimu. Kito zmogaus meiles isduoti negalima. Isdavyste passireiskia nevykdant susitarimu, pazadus, piktnaudziaujant pasitikejimu, bet meile nera tas svertas, matas, kuriuo galima butu vertinti zmogaus intencijas. Pagliau, zmones netobuli ir ju jauciami jausmai irgi netobuli.
Jei kalbesime apie skausma. Mes vienaip ar kitap skaudiname salimais esancius, neretai tai darome nesamoningai, o skaudinimo irankiai ivairus, nenoras suprasti, chamizmas, melas, ignoravimas ir t.t. Zinoma ir neistikimybe, kuri skaudina artima zmogu, nes buvo pasinaudota jo pasitikejimu, neivertintas geros valios gestas. Ar atkreipet demesi, kad mes skaudiname butent mylimiausius zmones? Retas kuris kalbedamas su svetimu zmogumi perzengs mandagumo ribas, kai esant nesutarimams su artimu zmogumi, retais kas pasveria istarta zodi, buna ir tokiu kurie net smurtauja. O kartais iskaudinti, valdomi skausmo, emociju norime iskaudinti lygiai taip pat savo skriaudika, kad ir jam skaudetu... Del siu priezasciu manau, kad ir mylintys zmones skaudina.
Is esmes, mes esame uzprogramuoti SKAUDZIAI reaguoti i neistikimybe, nes tuomet susvyruoja musu seima, asmeninis, vaiku saugumas. Neistikimybe nesa labai didelius neigiamus padarinius. Tokius kaip seimos isirimas, automatiskai geroves griutis, kito vaiko atsiradimas, vadinasi seimoje esanciu vaiku apdalinimas, galimybiu sumazejimas. Visos sios pasekmes itakoja zmogaus komforto zona, todel tukstantmecius neistikimybe nebuvo ir nebus toleruojama.
Kodel zmones pasirenka neistikimybe? Intencijos skirtingos, gali buti net tas pats kerstas. Negaliu atsakyti vienareiksmiskai nes zmones buna neistikimi del skirtingu intenciju. Jokiu budu nenoreciau menkinti dabartinio jaunimo, bet siais laikais neretai neistikimi buna del infantilumo, va to noro tureta siandiena, dabar, sia akimarka, o svarbiausia be pastangu. SAkot aiskintis, kazka keisti savo aplinkoje, o kam, jei tai kas norima be pastangu ranka pasiekiama, tik prisijunk prie interneto. Retas kas motyvuotas taikstytis, slifuotis, derintis, uzleisti savo teritorija, nuolaidziauti, nutyleti konflikto metu. O ir ju jauciama meile, kaip ir jie patys egoistiski, daugiau orientuota i save, nei i kita.
Nemanau, kad galima pateisinti neistikimybe, o ir nemanau kad ja kas cia bando teisinti, bet butina suprasti kodel tai ivyko zmogaus gyvenime. Nes neistikimybe yra pasekme, bet ne priezastis.
Papildyta:
O kur jus matete cia diskusija?
Manau, kad besalygine meile yra siekiamybe, si meile yra pati brandziausia is jauciamu zmoniu meiliu.
Tikiu kad galima myleti ir buti neistikimu. Zinau, kad zmogus vienu metu gali myleti kelis asmenis. Ir tos jo meiles bus skirtingos. Visu pirma todel, kad meile yra individualus jausmas, jei kalbame apie meile. Ji gali buti su atsaku ir be atsako. Seimoje esanciu zmoniu jauciami jausmai yra ne vienodi, nors abu myli. Lygiai taip pat tie zmones turi skirtingus vertybiu, patirciu bagazus. Galvoju vaikas uzauges seimoje kurioje buvo neistikimybes faktas ateityje gali myleti ir buti neistikumu, nei tas kurio seimoje buvo propaguojamos seimynines vertybes.
Kad zmoniu meiles tarpusavyje nesusijusios parodo, kad jei vienam asmeniui is poros meiles jausmui isblesus, kitas dar ilga laika gali jausti jam meile, praradimo skausma, neziurint kad nera mylimu. Kito zmogaus meiles isduoti negalima. Isdavyste passireiskia nevykdant susitarimu, pazadus, piktnaudziaujant pasitikejimu, bet meile nera tas svertas, matas, kuriuo galima butu vertinti zmogaus intencijas. Pagliau, zmones netobuli ir ju jauciami jausmai irgi netobuli.
Jei kalbesime apie skausma. Mes vienaip ar kitap skaudiname salimais esancius, neretai tai darome nesamoningai, o skaudinimo irankiai ivairus, nenoras suprasti, chamizmas, melas, ignoravimas ir t.t. Zinoma ir neistikimybe, kuri skaudina artima zmogu, nes buvo pasinaudota jo pasitikejimu, neivertintas geros valios gestas. Ar atkreipet demesi, kad mes skaudiname butent mylimiausius zmones? Retas kuris kalbedamas su svetimu zmogumi perzengs mandagumo ribas, kai esant nesutarimams su artimu zmogumi, retais kas pasveria istarta zodi, buna ir tokiu kurie net smurtauja. O kartais iskaudinti, valdomi skausmo, emociju norime iskaudinti lygiai taip pat savo skriaudika, kad ir jam skaudetu... Del siu priezasciu manau, kad ir mylintys zmones skaudina.
Is esmes, mes esame uzprogramuoti SKAUDZIAI reaguoti i neistikimybe, nes tuomet susvyruoja musu seima, asmeninis, vaiku saugumas. Neistikimybe nesa labai didelius neigiamus padarinius. Tokius kaip seimos isirimas, automatiskai geroves griutis, kito vaiko atsiradimas, vadinasi seimoje esanciu vaiku apdalinimas, galimybiu sumazejimas. Visos sios pasekmes itakoja zmogaus komforto zona, todel tukstantmecius neistikimybe nebuvo ir nebus toleruojama.
Kodel zmones pasirenka neistikimybe? Intencijos skirtingos, gali buti net tas pats kerstas. Negaliu atsakyti vienareiksmiskai nes zmones buna neistikimi del skirtingu intenciju. Jokiu budu nenoreciau menkinti dabartinio jaunimo, bet siais laikais neretai neistikimi buna del infantilumo, va to noro tureta siandiena, dabar, sia akimarka, o svarbiausia be pastangu. SAkot aiskintis, kazka keisti savo aplinkoje, o kam, jei tai kas norima be pastangu ranka pasiekiama, tik prisijunk prie interneto. Retas kas motyvuotas taikstytis, slifuotis, derintis, uzleisti savo teritorija, nuolaidziauti, nutyleti konflikto metu. O ir ju jauciama meile, kaip ir jie patys egoistiski, daugiau orientuota i save, nei i kita.
Nemanau, kad galima pateisinti neistikimybe, o ir nemanau kad ja kas cia bando teisinti, bet butina suprasti kodel tai ivyko zmogaus gyvenime. Nes neistikimybe yra pasekme, bet ne priezastis.

Papildyta:
O kur jus matete cia diskusija?

Visiškai sutinku dėl besąlyginės meilės. Manau, tai galima prilyginti Dievo paieškoms arba savo asmenybės tobulinime - visa tai tėra tik nesibaigiantis ėjimas link tikslo

Kadangi jūsų patirtis ir suvokimas platesni nei mano, ginčyti nedrįsiu, nors pripažįstu, kad sunku suvokti arba tiesiog pripažinti sau, kad žmogus gali mylėti keleta, o ne vieną asmenį tuo pačiu metu. Gal tai dar patirties stoka, nežinau

Dėl jaunimo aš jums absoliučiai pritariu ir tai, deja, dažnai matau ir savo bendraamžių aplinkoje (t.y. tarp žmonių, dar nesulaukusių net 30ties). Gal mane kažkas ir davatka apšauks, bet aš manau pačiam neištikimybės gajumui labai didelės įtakos turi dabartinis jaunų žmonių moralinis pasileidimas. Ne vieni mano pažįstami per 5 metus spėja pagyventi bent su 6-7 partneriais, ir tai jau, kaip pastebiu, tampa norma. Rodos, rimti įsipareigojimai jau nebetampa siekiamybe, o greičiau atgyvena, nes gi "neįdomu su tuo pačiu žmogum visą gyvenimą" arba pasitaikius pirmai kliūčiai abu skirstosi. Ką jau kalbėti, kad ir santuokos "vertė" slopsta, atrodo, jog pradedamas toleruoti pasileidimas, mažai kalbama apie tikrų, ilgalaikių santykių naudą, apie visapusišką pagarbą savo antrajai pusei. Tuoj posakis "keičia bernus kaip kojines" taps nebe ironija, o realybe, nes nuolatinė partnerių kaita, nesugebėjimas vystyti ilgalaikių santykių - taps vertybe ir visiškai priimtinu dalyku. Gal skambu kaip visiška sena bambekle, bet iš esmės esu prijaučiasi konservatyvioms pažiūroms, todėl tokios tendencijos liūdina.
Išties suprasti netgi tokio negatvaus ir skaudaus dalyko priežastis, kaip sakote, būtina, nes aš taipogi tikiu, kad atrišus priežastis kenčiančiam žmogui nors vienu lašeliu pasidaro lengviau iškęsti tą juodą periodą ir žengti tolyn. Kita vertus, jeigu vos atsiradus pagundai kristi į neištikimybę, žmonės dalintųsi savo abejonėmis ir lūkesčiais su oficialiu partneriu - manau, tų neištikimybės atvejų būtų daug mažiau, nes žmonės pajėgtų išspręsti problemą, kai ji nespėjo atnešti skaudžių pasekmių
