PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Dekui uz kveitima ir vertinima.

Manau, kad besalygine meile yra siekiamybe, si meile yra pati brandziausia is jauciamu zmoniu meiliu.

Tikiu kad galima myleti ir buti neistikimu. Zinau, kad zmogus vienu metu gali myleti kelis asmenis. Ir tos jo meiles bus skirtingos. Visu pirma todel, kad meile yra individualus jausmas, jei kalbame apie meile. Ji gali buti su atsaku ir be atsako. Seimoje esanciu zmoniu jauciami jausmai yra ne vienodi, nors abu myli. Lygiai taip pat tie zmones turi skirtingus vertybiu, patirciu bagazus. Galvoju vaikas uzauges seimoje kurioje buvo neistikimybes faktas ateityje gali myleti ir buti neistikumu, nei tas kurio seimoje buvo propaguojamos seimynines vertybes.
Kad zmoniu meiles tarpusavyje nesusijusios parodo, kad jei vienam asmeniui is poros meiles jausmui isblesus, kitas dar ilga laika gali jausti jam meile, praradimo skausma, neziurint kad nera mylimu. Kito zmogaus meiles isduoti negalima. Isdavyste passireiskia nevykdant susitarimu, pazadus, piktnaudziaujant pasitikejimu, bet meile nera tas svertas, matas, kuriuo galima butu vertinti zmogaus intencijas. Pagliau, zmones netobuli ir ju jauciami jausmai irgi netobuli.

Jei kalbesime apie skausma. Mes vienaip ar kitap skaudiname salimais esancius, neretai tai darome nesamoningai, o skaudinimo irankiai ivairus, nenoras suprasti, chamizmas, melas, ignoravimas ir t.t. Zinoma ir neistikimybe, kuri skaudina artima zmogu, nes buvo pasinaudota jo pasitikejimu, neivertintas geros valios gestas. Ar atkreipet demesi, kad mes skaudiname butent mylimiausius zmones? Retas kuris kalbedamas su svetimu zmogumi perzengs mandagumo ribas, kai esant nesutarimams su artimu zmogumi, retais kas pasveria istarta zodi, buna ir tokiu kurie net smurtauja. O kartais iskaudinti, valdomi skausmo, emociju norime iskaudinti lygiai taip pat savo skriaudika, kad ir jam skaudetu... Del siu priezasciu manau, kad ir mylintys zmones skaudina.

Is esmes, mes esame uzprogramuoti SKAUDZIAI reaguoti i neistikimybe, nes tuomet susvyruoja musu seima, asmeninis, vaiku saugumas. Neistikimybe nesa labai didelius neigiamus padarinius. Tokius kaip seimos isirimas, automatiskai geroves griutis, kito vaiko atsiradimas, vadinasi seimoje esanciu vaiku apdalinimas, galimybiu sumazejimas. Visos sios pasekmes itakoja zmogaus komforto zona, todel tukstantmecius neistikimybe nebuvo ir nebus toleruojama.

Kodel zmones pasirenka neistikimybe? Intencijos skirtingos, gali buti net tas pats kerstas. Negaliu atsakyti vienareiksmiskai nes zmones buna neistikimi del skirtingu intenciju. Jokiu budu nenoreciau menkinti dabartinio jaunimo, bet siais laikais neretai neistikimi buna del infantilumo, va to noro tureta siandiena, dabar, sia akimarka, o svarbiausia be pastangu. SAkot aiskintis, kazka keisti savo aplinkoje, o kam, jei tai kas norima be pastangu ranka pasiekiama, tik prisijunk prie interneto. Retas kas motyvuotas taikstytis, slifuotis, derintis, uzleisti savo teritorija, nuolaidziauti, nutyleti konflikto metu. O ir ju jauciama meile, kaip ir jie patys egoistiski, daugiau orientuota i save, nei i kita.

Nemanau, kad galima pateisinti neistikimybe, o ir nemanau kad ja kas cia bando teisinti, bet butina suprasti kodel tai ivyko zmogaus gyvenime. Nes neistikimybe yra pasekme, bet ne priezastis.


Papildyta:
O kur jus matete cia diskusija? 

Dėl jaunimo aš jums absoliučiai pritariu ir tai, deja, dažnai matau ir savo bendraamžių aplinkoje (t.y. tarp žmonių, dar nesulaukusių net 30ties). Gal mane kažkas ir davatka apšauks, bet aš manau pačiam neištikimybės gajumui labai didelės įtakos turi dabartinis jaunų žmonių moralinis pasileidimas. Ne vieni mano pažįstami per 5 metus spėja pagyventi bent su 6-7 partneriais, ir tai jau, kaip pastebiu, tampa norma. Rodos, rimti įsipareigojimai jau nebetampa siekiamybe, o greičiau atgyvena, nes gi "neįdomu su tuo pačiu žmogum visą gyvenimą" arba pasitaikius pirmai kliūčiai abu skirstosi. Ką jau kalbėti, kad ir santuokos "vertė" slopsta, atrodo, jog pradedamas toleruoti pasileidimas, mažai kalbama apie tikrų, ilgalaikių santykių naudą, apie visapusišką pagarbą savo antrajai pusei. Tuoj posakis "keičia bernus kaip kojines" taps nebe ironija, o realybe, nes nuolatinė partnerių kaita, nesugebėjimas vystyti ilgalaikių santykių - taps vertybe ir visiškai priimtinu dalyku. Gal skambu kaip visiška sena bambekle, bet iš esmės esu prijaučiasi konservatyvioms pažiūroms, todėl tokios tendencijos liūdina.

Svarbiausia, kad neišgėręs šioje diskusijoje, čia absoliučiai nieko nesuprasi   

 
Open,
prie vyru jaucuosi pritampanti  jie - geriausi draugai nuo vaikystes.
Is kur tu rauni tokias mintis ir bruki jas man? 
man, kaip ir Moontei,  tikrai juokinga, is kur pas jus gimsta tokie isvedziojimai tarp eiluciu ir tarpu-eiliu....

Sitas vyrokas buvo ne sexui.
Todel man ir skaudu.
As pasimoviau ant "platoniskos meiles", kuri neegzistuoja/neegzistavo niekad.... 

Man tokie "plato" santykiai - labai svarbus.
Jei idomu, mano libido - palyginus neaukstas.
su vyru esame gyvene laikotarpi ir kaip vienuoliai - 1.5metu be sexo, ir aptureje aistringus laikotarpius....viezno, patirtis turtinga ir ivairiapuse 

kas dar?

Visiškai sutinku dėl besąlyginės meilės. Manau, tai galima prilyginti Dievo paieškoms arba savo asmenybės tobulinime - visa tai tėra tik nesibaigiantis ėjimas link tikslo

Kadangi jūsų patirtis ir suvokimas platesni nei mano, ginčyti nedrįsiu, nors pripažįstu, kad sunku suvokti arba tiesiog pripažinti sau, kad žmogus gali mylėti keleta, o ne vieną asmenį tuo pačiu metu. Gal tai dar patirties stoka, nežinau   Vėlgi tai, greičiausiai, kyla iš žmogiško egoizmo, savimeilės užgavimo, nes manau ir vyrams, ir moterims norisi savo išrinktajam būti tuo/ta vienintele/vieninteliu ir "nesidalinti" mylimuoju su trečiu asmeniu. Kita vertus, žinau, jog yra moterų, kurios nesureikšmina fizinės išdavystės, yra linkusios sakyti, jog "sexas - tik garui nuleisti, instinktų patenkinimas ir nieko daugiau", o aš niekaip to nepajėgčiau atskirti. Nelyginsiu, kas baisiau: fizinė ar dvasinė išdavystė (kai partneris jei ne kūnais, tai mintimis kitur), ir viena, ir turėtų būti nepakeliama, bet tada vis tiek kyla klausimas, ar kūniškų malonumų patenkinimas yra    vertas griauti šeimyninį pamatą? Manau, tokiu atveju žmonės tiesiog renkasi lengvesnį kelią - susirastą tą, su kuriuo patenkins savo aistras, bet neis kartu su vyru/žmona spręsti problemos pas specialistus. Taip, žmonės kaip ir sakėte nėra tobuli, bet tai didelis silpnavališkumas, kuriam esant, vargu, ar įmanoma išvis gyventi darnioje šeimoje.

Dėl jaunimo aš jums absoliučiai pritariu ir tai, deja, dažnai matau ir savo bendraamžių aplinkoje (t.y. tarp žmonių, dar nesulaukusių net 30ties). Gal mane kažkas ir davatka apšauks, bet aš manau pačiam neištikimybės gajumui labai didelės įtakos turi dabartinis jaunų žmonių moralinis pasileidimas. Ne vieni mano pažįstami per 5 metus spėja pagyventi bent su 6-7 partneriais, ir tai jau, kaip pastebiu, tampa norma. Rodos, rimti įsipareigojimai jau nebetampa siekiamybe, o greičiau atgyvena, nes gi "neįdomu su tuo pačiu žmogum visą gyvenimą" arba pasitaikius pirmai kliūčiai abu skirstosi. Ką jau kalbėti, kad ir santuokos "vertė" slopsta, atrodo, jog pradedamas toleruoti pasileidimas, mažai kalbama apie tikrų, ilgalaikių santykių naudą, apie visapusišką pagarbą savo antrajai pusei. Tuoj posakis "keičia bernus kaip kojines" taps nebe ironija, o realybe, nes nuolatinė partnerių kaita, nesugebėjimas vystyti ilgalaikių santykių - taps vertybe ir visiškai priimtinu dalyku. Gal skambu kaip visiška sena bambekle, bet iš esmės esu prijaučiasi konservatyvioms pažiūroms, todėl tokios tendencijos liūdina.

Išties suprasti netgi tokio negatvaus ir skaudaus dalyko priežastis, kaip sakote, būtina, nes aš taipogi tikiu, kad atrišus priežastis kenčiančiam žmogui nors vienu lašeliu pasidaro lengviau iškęsti tą juodą periodą ir žengti tolyn. Kita vertus, jeigu vos atsiradus pagundai kristi į neištikimybę, žmonės dalintųsi savo abejonėmis ir lūkesčiais su oficialiu partneriu - manau, tų neištikimybės atvejų būtų daug mažiau, nes žmonės pajėgtų išspręsti problemą, kai ji nespėjo atnešti skaudžių pasekmių

mano aplinkoje, tai jauni zmones nepagyvena su 7 partneriais per 5is metus. Kaip tik dauguma turi ilgus, stabilius santykius. O skirtumus tarp savo kartos ir mano tevu kartos as visgi matau. Tai yra didesni reikalavimai parneriui, ypac is moteru puses. Bent jau as is bendraamziu negirdziu "dave dievas kryziu, tai ir nesk".

Bet iskaitot tai oponento mintyse, kuris apie tai net neminejo. Paradoksas.

O siaip, jei taip viskas puiku ir nuostabu, kodel klesti tos seks svetaines ir koks yra pagrindinis tu svetainiu lankytojas...
Ir siaip, dar pamastymui, kada siuolaikiniai zmones pradeda seksualini gyvenima, kaip jus manot, ar ankstyva seksualini gyvenima reikia vertinti teigiamai, kad ir jo itaka dar iki galo nesusiformavusiam zmogui, kaip asmenybei, jo vystimosi raida?

Aciu, Moonte 

Monteverte, as i jo zmonos vieta ir nepretendavau...  vat tas ir glumina...
Ko cia sleptis, nekelt ragelio - nebent kalte jaust del kazkokiu kitokio tipo (sukilusu) jausmu...

Manau, kad mes "platoniski" buvom visa laika.... 

palaukit, o kur as sakiau, kad minejo  sita fraze forume kas nors . Nugi nekalbejau apie forumo nares, kurios patarineja kryziu nesti. Sitai girdziu is vyresniu moteru realiame gyvenime.
Iskaitet mano mintyse, tai ko as neminejau. Paradoksas?
Mano laikais pradedavo apie 18 metu. Niekas nesako, kad viskas puiku ir nuostabu, bet savo pazistamu rato nepavadinciau moraliskai pasileidusiais. Nematau draugu tarpe keicianciu partnerius kas menesi. Kas lankosi tose svetainese - nezinau, nes nei pati lankausi, nei girdejau ka nors apie tai pasakojantis.

Papildyta:

is patirties galiu pasakyti, kad dazniausiai po tokiu ivykiu nustoja bendrauti ne del to, kad geda, o del to jog ego izeistas.

Tai vadinasi jei jus ir neva jusu aplinka nesilanko to nevyksta. OK

Vyksta, tik nemanau, kad:
1. Taip masiskai, kaip jus pateikiate
2. To nevykdavo anksciau.

Vykdavo, tik kitaip, nes interneto nebuvo. Ziurekit, prostitucija vadinama seniausia profesija. Nuo neatmenu laiku. Kaip ir nuo neatmenamu laiku vyresni zmones vis bedavoja, kad jaunimas pasileides  . O as manau, kad visais laikais visokiu buvo ir bus. 

1. O kaip jus ivertinot ta mano neva teigiama masiskuma?

2. Tik nereikia neigti kad dabartine visuomene yra zymiai laisvesne savo seksuliniame gyvenime nei pries tai buvusios. Ir tai nieko bendro neturi su kieno nors senatve. Tiesiog elementarus ivykis KONTRACEPCIJA. Kai moteris tapo savo kuno seiminke, tapo nepriklausoma nuo vyro, nes jai atsirado galimybe spresti tureti vaiku, ar ne.

Sis galimybe atnese tiek teigiamu, tiek ir neigiamu aspektu.
uzbegant uz akiu, jokiu budu nemanau kad moters islaisvejimas yra blogis, blogis yra tame kad kai kurios moterys tapo neisrankios ir prieinamos. Del to kilo seksualine revoliucija kuria vakarai jau senai pergyveno - geliu vaikai. Mes t.y. musu visuomene, kaip tie bambliai pateke i vaiku darzeli, turi persirgti, duok dieve pagreitintu budu, tuo kuo sirgo iki tol ji lanke vaikai, kad igautu imuniteta.

Retas kas motyvuotas taikstytis, slifuotis, derintis, uzleisti savo teritorija, nuolaidziauti, nutyleti konflikto metu. O ir ju jauciama meile, kaip ir jie patys egoistiski, daugiau orientuota i save, nei i kita.