PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Ačiū, Moonte, apie jus tą patį galiu pasakyti

Žinot, manyčiau egoizmas yra būdingas visiems žmonėms, tiesa, vieni labiau altruistiškos natūros, kiti atvirkščiai - į save labiau pirštus lenkia, bet meilė būtent ir yra ta žmogui suteikiama patirtis, kuri leidžia save išgryninti, paminti savanaudiškumą, kovoti su savo, ne su kito, vidiniais demonais ir mokytis mylėti artimą kaip patį save. Ne veltui šie gražūs žodžiai net Šventajam rašte minimi Pagundas aš taipogi įvardinčiau, kaip išbandymus, pasitaikusius poros kelyje, kuriomis vieni geba tvirtai atsispirti, o kiti, deja, paslysta. Tuo tarpu ir kita pusė turi įveikti išbandymą - atleisti ir gydyti santykius, lopyti širdies žaizdas ar užbraukti brūkšnį. Kas yra teisingiau, geriau ir kilniau - pasakyti negaliu, nes su tokia situacija susidurti neteko (ir tikiuosi neteks duok Die).

Taip, teisingai tai yra siekiamybė, nes, vargu, ar gali egzistuoti tobula šeima, kai pats žmogus iš esmės yra netobulas. Kita vertus, kiekvieno iš mūsų bandymas tapti geresniu nei esame ir nuolat dėti pastangas santykių gerovės vardan - yra nuostabi savybė, suteikta žmogui.

Labai tikėtina, kad given aprašytoje situacijoje tas vyras to ir trokšta, kaip jūs sakote "ir vilkas sotus, ir avys sveikas", na grečiausiai nemaža dalis neištikimųjų to nori, bet kiek tai įmanoma sunku pasakyti. Visgi žmogus turėtų būti ypatingai nejautrus ir kietos širdies, jei nejaustų sąžinės graužaties, išduodant žmoną, kuri yra švelni, mylinti, gera tik štai traukia ir kita, ir pagundai atsispriti be galo sunkus. Mano asmenine nuomone, tokia avantiūra yra neverta griauti šeimos pamatus, kaip ir bet kuri neištikimybė. Tiesiog, aš subjektyviai negaliu dėti lygybės ženklo tarp žodžių neištikimybė ir laimė. Manau, tai tėra trumpalaikis (netgi, jei tai trunka pusmetį ar metus) apsvaigimas, naujų emocijų banga, adrenalis, bet visa tai vis tiek ankščiau ar vėliau nuveda į destrukciją, savigraužą, dvasinius skausmus ir pan, ir kiek man tekę matyti ir girdėti atvejų finale būna suvalgytos avelės, o vilkas vis tiek alkanas

Kas be ko šeimą turėtų kurti bendrų interesų ir sutampančių vertybių žmonės, ne veltui yra gera sentecija, kad mylintys turi žiūrėti ne vienas į kitą, bet viena kryptimi Mano draugui ši frazė viena iš labiausiai tinkančių. Mes susipažinome būdami paaugliai, maždaug prieš 10 metų ir jau po valandos pažinties jis manęs išsiklausinėjo, kiek vaikų norėčiau turėti, ar išvis norėčiau turėti, ką manau apie santuoką ir kur rinkčiausi gyventi: kaime ar mieste. Skamba gal kiek juokingai, bet mūsų prioritetai net suaugus nepasikeitė ir dėl to vis esame kartu

1. Man geriau pasiklausti apie koki reiskinio masiskuma mes kalbame?
Nes is pateiktos nuorodas, kalba eina ne apie seksa, o apie mokejima sugyventi. Beje istraukta citata neatspindi esmes, nes as pagrindziau savo isvadas, kodel zmogui siuo metu nera taip aktualu sugyventi kaip pries tai buvusiai kartai. Beje sugyvenimas irgi itakoja tas pats egoizmas, nes stengiasi del saves branguciu - savisauga, bet tai reikalauja is zmogaus daliniu ego apribojimu vardan tu kurie yra jo saugumo garantas. Kai dabartiniam zmogui, is esmes kad isgyventu nereikia tiek pastagu, bendrystes, todel isivyravo individualizmas, kuris paremtas tiesioginiu savo ego tenkinimu, neribojant jo taip kai ribojo pries tai buve. jei visuomene vystysis tokia pat linkme, vyraus individo kultas, galimai santuoka kaip tokia isnyks visai, seima igaus supaprastinta forma ir t.t. ir t.t.

Amelie, džiaugiuosi tada už jus, jeigu jūsų aplinkoje propoguojami ilgalaikiai santykiai. Deja, kalbėjau ne '"iš lempos", nes tiek mano giminėje, tiek buvusių klasiokų, pažįstamų tarpe nemažai tokių, kuriems priimtina nuolatinė partnerių kaita, nesibaigiantys vienos nakties nuotykiai ir pan. Tai pastebiu pradedant pagyromis soc. tinkluose, tiek nuogirdomis, kad X per pastaruosius metus jau su trečiu partneriu/ia išsiskyrė. Toks, mano galva, ydingas gyvenimo būdas ir formuoja požiūrį, jog pasileidimas, neištikimybė, santykių nepuosėlėjimas yra norma.

Bet is tikro durnes. As jau nieko kilnaus ir prasmingo tame nebematau.


Taip.



Saugojantis reputacija zmogus, vargu ar pasakosis apie savo tamsiaja, amoraliaja puse.

atejau pasiguosti. Mano buves pagunda masto grizt pas zmona. Jie issiskyre oficialiai. Aisku, as nezinau ar tikrai masto ir planuoj, gal ten tarp ju kazkas mezgasi, bet as neklausiu. Paklausciau, atsakytu, mes atviri vienas kitam. Savaitgali sake buvo susitike kartu su vaikais, atsipalaidavo, stebetinai puikiai praleido diena. Paklausiai ar planuoja taikytis, atsake nezinau. Anksciau tvirtai sakydavo ne. *****, kodel jis negali susirast kitos moters, isimylet ir but su ja. Kam vel viska is naujo pradet su buvusia, juk jau issiskyre. Nenoriu nezinau kodel, nebutu tragedija, jei tai butu nauja moteris, bet buvusi zmona beto, paskutinikart kartu buvom seniai, prisiminimai blesta. Atrodo issitrina is atminties kiekviena akimirka, kiekvienas prisilietimas, bucinys. O prisiminti noriu, noriu ta jausti.man tai svarbu. Atrodytu pulciau i glebi vienai nakciai, kad pasimegaut, kad vel galeciau prisiminti, kas buvo. Bet negaliu. Nusprendem likt draugais, bendrauti ir neperzengt ribu. Bet kaip nenoriu visko pamirsti, noriu vel uzsimerkus jausti jo prisilietimus, kvepavima, siluma, o dabar atrodo tie prisiminimai vis tolsta gulejo ant sirdies viskas kuri laika, gera islieti tai...

Oi, eden . Tau reiktu pamirsti viska ir netraukti bet koki bendrsvima, nes kitaip tik kankiniesi ir neleidi sau ramiai gyventi. Bet ir pati ta zinai, kad is draugisko bendravimo nieko nebus, jei jis traukia tave taip stipriai. Pagalvok apie vyra.

galvoju apie vyra, todel nieko tarp musu nevyksta. Buvo kalbu, buvo silpnesniu akimirku, bet atsilaikiau ir grieztai sau ir jam pasakiau, kad nieko nebus ir vyro neapgaudinesiu. Traukia jis mane, bet net negalvoju apie tai, ziuriu kaip i drauga ir atrodo pavyksta. Bet jeigu jis gris pas zmona, nezinau, isprotesiu negaliu atsiribot ir nebendraut, kad nieko nezinociau, reikia man jo.bent kazkaip jis turi but ,mano gyvenime.

Karta kita atsilaikysi, bet kazkada bus taip, kad aistra aptemdys prota ir pasiduosi, nes skaitau ir galvoju, kad trauka tikrai didziule, zaidi su ugnimi bendraudama. Suprantu, kad norisi apie ji zinoti, matyti ji, bet suprask ir tai, kad naudos jokios, tik zalos daugiau bus paciai sau, visu pirma. O gal grizes pas zmona jis pats nutrauks bendravima?

as pati nutrauksiu, jei susitaikys su zmona. Pirma uzmusiu tik tikrai nenoriu apgaudinet vyro, nezadu nieko daryt su pagunda.ir siaip stengiuosi ziuret i ji kaip i drauga..

Nebutu uz ka uzmusti, pati irgi grizai pas vyra . Stengiesi, bet nelabai pavyksta, kaip suprantu . Laikykis!

gaila, kad nesigauna .
As tai manau reikia buti realistei - draugais jus nebusit, o su juo matytis, tai tik kelt bereikalingas pagundas ir bangas gyvenime.

jis man zadejo, uztikrino,kad su zmona nesitaikys. niekas ju nesieja. Tai pazado nesilaikytu, uz tai galima uzmust.


biski gaunasi. Musu santykiai visai kitokie, nei anksciau. Man gera su vyru, as laiminga ir myliu ji. Pagunda traukia, bet tikrai ne taip kaip anksciau. Dabar traukia vyras, ta vieta uzimta ir pagunda traukia tik del tu prisiminimu, del to, kas buvo. To pamirst nenoriu. Paleist irgi. Jis svarbus vyras mano gyvenime.