PAGUNDOS saldžios ir karčios..

Dar anksciau buvo Sodoma ir Gomora, dar galima prisiminti Kaligula, Nerona miegojusi su savo motina Agripina, arba Marija Antuanete, kuri gimde ant scenos, kaip spektakli si procesa stebejo dvariskiai sededami priesais gimdancia ir t.t., bet visais laikais laisvas seksas buvo tabu, o seima vertybe. Kodel seima vertybe ir kodel dabar pradeda prarast vertybes statusa, jau rasiau.

Bukit maloni, nebandykite mane ireminti i Cicerono remus - o laikai, o paprociai (O tempora, o mores), nes savo pasvarstymus as rasau, ne siu intenciju vedina

Kai paskaitai istorijos, nelabai jau aisku buvo laisvas seksas tabu ar ne. Greiciau jis buvo tabu tam tikroms socialinems klasems ar lyciai.

Tai reiks pradet mokytis sliauzioti

Zinok as pazistu 2 atviras seimas. 1 subyrejo po 3 m atvirumo, nes vyras isimylejo kita ir isejo. Kita subyrejo po 15 m del tokios pacios priezasties

Netikiu atvirais santykiais. Jei zmones myli viens kita, jie to nedarys. O jei nemyli ir daro, yra didele rizika jog pamils ir baigsis visi atvirumai

Matai kaip yra, aš nelinkusi grasinimais švaistytis, jei jau sakyčiau tai turėčiau būti 100 procentų užtikrinta, jog to noriu, jei jau žmogų gali paveikti tik grasinimais tai kokia čia šeima... reikia kalbėtis ir kalbėtis be jokių grasinimų, o jei neklauso, neįdomu, šmutkės už durų be jokių grasinimų

Padeda tau kalbejimai?

Suveikia kuriam laikui, bet ne ilgam

Pinigai visais laikais zmonems suteikdavo valdzia ir galia. Kas turejo pinigus turejo didesne galimybe rinktis. Bet as kalbu ne apie tai. Nenoriu aiksinti priezastis, kada ir del ko atsirado santuoka, kas iki sio darinio atsiradimo buvo ir t.t. Tik noriu pasakyti, kad zmoniu visuomene evoliucionavo, galimai mes esame ant dar vieno evoliucinio vingio slenkscio, nes tai kas anksciau buvo vertybe siandiena netenka prasmes. Tarkim kiekivenas vyras siais lakais be moters gali tureti savo palikuoni genu rinkini, kaip ir moteris, gali tureti vaika nebudama santuokoje ir puikiausiai pasirupinti savimi ir vaiku, vyro paramos jai kaip ir nelabai reikia. Velgi zmogaus ego teikiama pirmenybe, nera aktualus poreikis sugyventi su kitu. Ir t.t. ir t.t.

Jei musu visuomene istiesu yra ant pasikeitimo slenkscio, tuomet savaime suprantama susidurs dvi skirtingu poziuriu, kitokias vertybes praktikuojanciu zmoniu grupes. Desninga, jei is tu skirtingu grupiu zmones nores kurti seima/sugyventi tures problemas, nesusikalbejima, nes ju vertybes skirtingos. Todel, manyciau, deretu gerai pagalvoti pries pasirenkant partneri.

Svarbiausia, mano galva, tai suvokus turetu buti lengviai ivertinti aplinka, kurioje gyveni, galimus rizikos faktorius. Gal tai padetu maziau skaudintis nusivilus, supratus, kad dalinai ir pats nesi atsakomybe uz nevykusi pasirinkima, ar savo galimybiu pervertinima perauklejant salimai esanti.




Santuokos is meiles tai praejusios simtmecio prabanga. Didziaja zmonijos istorijos dali mele nebuvo pagrindinis santuokos sudarybo kriterijus.

Meile tai puiku, bet tvarios santuokos pagrindas yra bendros vertybes, o jei dar ir meile, tai isvis rojus.

tikiuosi mano vaikams meile bus pagrindinis santuokos sudarymo kriterijus

As irgi tikiuosi, bet lygiai taip tikiuosi, kad nebus utopistais ir pasirinks zmones su panasiomis vertybemis. Tarkim, kuriem seima yra vertybe. O jei neduok dieve seima istiks krize del skirtingu vertybiu, jiems uzteks proto tai suvokti ir nenugrismti i nevilti.

Moonte, jūsų pamąstymai labai įdomūs ir objektyvūs, malonu sutikti tokių žmonių SM

Lygiai taip manau, kad esame ant evoliucijos slenksčio. Tačiau kaip manot, ar nėra šis reiškinys feminizmo pasekmė? Ilgus metus gyvenome patriarchato eroje, moterų neištikimybė buvo griežtai smerkiama, ir jei kur ir būdavo - tai dažniausiai sau leisdavo tik turtingos damos ir tai itin slaptai. Tuo tarpu vyriška neištikimybė nebuvo itin sureikšminama, jei tai tik nuotykiai ir žmonės viešai pirštais nebado. Dabar gi viešai deklaruojama, kad moteris turi tokius pačius seksualinius poreikius kaip ir vyras ir neturi jų slopinti, plius kontracepcijos atsiradimas, visa tai = moters laisvė. Iš tos laisvės atsiranda ir didesnės rizikos neištikimybėms ir esant šeimoje. Manau prieš 100 metų moterys atsakingiau žiūrėjo į ištikimybę ne dėl to, kad labiau mylėjo savo vyrus, o dėl baimės būt pasmerktoms visuomenėms, paliktoms vyrų bei nėštumo baimės. Dar ir dabar, kalbant apie neištikimybę, kai kurios pirmiausia akcentuoja "kaip nebijai, kad vyras paliks ir t.t."
Šiais visokeriopos laisvės laikais turbūt pagrindinis ištikimybės garantas yra tvirtos žmogaus nuostatos jo vertybių skalėje ir motyvacija (nesvarbu kas tai - meilė, išskaičiavimas ar tiesiog tvarkingo gyvenimo patogumas).
Dar kitas niuansas, kurį norėčiau paminėt, yra religija. Pastarasis šimtmetis ženkliai ją nustūmė iš visuomenės prioritetų šonan, o tas turi ir pasekmes. Krikščionybėje ištikimybės ir monogamiškų santykių sąvoka yra labai aiški. Ir dabar, kiek pažįstamų rate yra aktyviai praktikuojančių krikščioniškų šeimų, jos turi labai stiprius pamatus šiuo aspektu, nėra ką kalbėti apie atviras šeimas ir t.t.
Visa tai kalbant apie krikščionybę. Bet nepamirškim, kad pasaulyje yra daugiau religijų, ir ne visos teigia monogamiškus santykius. Musulmonai laimina patriarchatinę daugpatystę, o kai kuriose Afrikos šalyse išvis seksualinės ištikimybės sąvokos nėra, kuriant šeimas - net vestuvių naktį tradicija, kad nuotaka turi pasimylėti su visais jos norinčiais kaimelio vyrais.

Monogamija - tai žmogaus darinys, ne gamtos. Kaip ir homoseksualumas ar panašūs reiškiniai. Gamta sukūrė vyrą ir moterį, geidžiančius vieni kitų dauginimosi tikslais, o visa kia - jau žmogaus asmeninės vertybės ir sprendimas į kokį rėmą tai talpinti.

Papildyta:


Santuoka - tai ne romanas, o partnerystė.

* Homoseksualumas egzistuoja tarp gyvunu, taip, kad gamta tai sukure.

* Kadangi santuoka jums partneryste, tai kaip suprantu romanu ieskote kaireje.