QUOTE(wixxxx @ 2015 06 12, 10:26)
Va va, didžiausia bėda, kai žinai, jog geriau iš vis nebendrauti bet niekaip neišeina, aš iš ryto atsikeliu, galvoju viskas, gana, o po pietų vėl galva susisuka ir vėl iš pradžių, kitą rytą vėl tas pats, o kiek kartų sakiau, davai nebendraujam, eik sakau po velnių, nieko gero čia nebus, bet tai kas iš tų pasakymų, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių
Kaip mazvaikiai. Bet tokie kaip mes.
kiek mes kartu viska baigem,pykomes, siuntinejom vienas kita..po poros dienu vel tas pats

supranti gi,kad niekur nenuves tai,bet....
QUOTE(Amélie de Montmartre @ 2015 06 12, 10:27)
varna tu

. Tai ku daba daryt? Sakai, kad myli vyra, o meiluzio vistiek reikia. Nesirisa. Ir kitas dalykas, as gal naivi ir jauna idealiste, nu bet kaip tu tikiesi kurti gerus santykius su vyru, jei nori ji apgaudineti ir netgi sekmingai ta darai.
As, beje, irgi galvoje slystelejus buvau. Nu toks patrauklus naujas vyras mano aplinkoje atsirado. Negalejau nustoti apie ji galvoti keleta savaiciu mazdaug

. Bet ramiai sau pasakiau, kad as ne apie ji galvoju, o apie savo galvoje susikurta jo iliuzija (nes jo tai as nepazistu, gi). Prie progos jam esant patalpoje, pasakiau, kad turiu drauga, kad jisai netyciom net nebandytu manes kabinti

. Dabar jau "meile" nepazistamajam praejo ir toliau ramiai gyvenu

.
Neapgaudineju. Nenoriu. Bet kaip atsisakyt ir paleist vyra, kuris istrigo sirdy ir negali paleist?? Sakau,lomkes prasideda,rankos dreba, sirdis kalatojas...
atsilaikei. Saunuole. Bet sunku buvo,ane? Jei man dabar taip butu, atsilaikyciau irgi, bet kad as su pagunda susipaziau, vyro mano gyvenime nebuvo, buvau laisva. Negalvojau, kad viskas taip pasisuks. Planavau ir su pagunda gi but