Aha
Bendrai buvo kalbama, kaip slepiama ir kaip ateikiama propaganda. pvz. kad jei Jus ziurite laida, ar skaitote knyga, kur is anksto zinote, kad galit tiketis tokiu dalyku, jus tiesiog atsiribojate, i nesuvalgot tu dalyku, taciau didysis menas yra, kai slepiami tokie dalykai knygose, laidose, kuriose sito nesitikite, t.y. taip grieztai nefiltruojate.
Dazniausia eina propaganda per tokius dlaykus, kurie valstybei ir pilieciui yra svarbus, kelia pasididziavima, uztvirtina tautini saviidentiteta, pvz. LDK ir Zalgirio musis. Imama kalbeti, kad LDK is tikro ne lietuviu valstybe, o Baltarusiu, nes ten kalbeta baltarusiskai (kanceliarine rasto kalba islikusi ir is karto asocijuojama su kita kulturine ir tautine kilme), tuo paciu tempiama, kad lietuviu ir baltarusiu tautos artimos, t.y. ir slavams ritam, ir va kiek metu gyveno kartu ir artimai, tai cia nieko tokio, jei vel ims pvz. Latvijoje egzistuoti dvi valstybines kalbos, nes vat Suomijoje taip yra.
Taigi dalis faktu teisingu istoriskai (suomiu ir svedu kalbos), dalis nutyleta (kaip ten mes gyvenom prie caro, o paskui prie sovietu) esme uzliuliuoti ir paskleisti ruka, kad nieko cia baisaus nera, viskas gerai, mes tolerantiski ir visas kalbas ir tautas priimam, ypac, jei jos "nori" mus apginti
Daznai tokio lygio dalykai taikomi tam tikro issilavinimo apsuptyje, kitur jie nepraeis delto aisku, tai eina i placiai prieinama literatura (ale detektyvai, apsakymeliai ir t.t.)