taigi, papasakosiu ir aš savo istoriją:
Maksimas buvo lauktas netyčiukas, kadangi su vyru kartu jau buvom 5-rius metus tai vienu momentu labai norejom vaikėlio kol aš nepradejau dirbti, paskui nusprendžiau studijuoti choreografija ir nusprendem kad dar ne laikas, tada pradėjau gert kontraceptikus. laikas ėjo, aš dirbau kol pajutau kad pasidariau pikta kaip žiežulą be to vyras pradejo sakyt kaip tu tiek daug sportoji (to metu dirbau choreografe) ir kažkaip priaugai svorio? juokaudavau kad pilvelyje gyvena leliukas, bet ir pati tuo netikėjau. kol vieną dieną menesines pavelavo
juokiausi kad negali būti bet kadangi vyras pats atneše testą tai nusprendžiau ai pasitikrinsiu IR.... jis buvo teigiamas... Dieve tuo metu patyriau šoką 
sakau : ką darysiu? o vyras taip ramiai atsisuko ir sako: ką ką? GIMDYSI žodžiu prasidėjo laukimas, nuejusi pasitikrint echoskopu paaiškėjo, kad jau 12-15 sav. viską kruopščiai apskaičiavau, apsiverčiau literatūra atsiprintinau neščiosios denyną kas kurią sav manes laukia ir buvau be galo laiminga KOL... nenuejau pas gyd. dievie puikiai žinojau kad pirmus 2 men. vis dar sirgau menesinem kad geriau kontraceptikus ir pan. , bet niekas manes neklausė, sako kada buvo paskutines menesines? pasakau, tada sako prie jų pridedam dar 5 dienas va tada tu ir pastojai nesuprantu, bandau aiškint kad gal aš geriau žinau kada pastojau, be to echoskopas taip pat parodė kad vaisius jau gana didelis, žožiu jos rašo savo ir manęs neklauso... taip ir ėjo visas neštumas aš skaičiavau pagal save jos pagal save. kadangi turėjau denyną iš supermamos kas kurią sav turi įvykt, mačiau kad del terminų neklystu nes ir vaikėlis laikų judėt pradėjo ir pojučiai sutapo. Kol kai man buvo jau (pagal mane) 38 sav ir aš nuejau pas savo gyd į polikliniką. ji apžiūrėjusi pasakė kad vaisiaus tonai jau nelabai kokie ir iškvietė man greitąją kad važiuočiau gimdyt ...
taigi laiminga su visais daiktais atvarau gimdyt IR... prasidėjo kada paskutines mmm? ir t.t žodžiu nusprendžia kad man tik 32 sav ir dar per anksti į viską ką aš sakau nereaguoja ir paskiria magnio kad sustabdyt taip aš gulėjau ir laukiau dar 2 sav paskui mane išleido namo kol namie išejo kamštis ir vel grižau GIMDYT
noriu pridurt kad kaip tik tuo metu, gal dar kas prisimena, per spaudą ir tv rodė atvėji su Kretingiškiais kai vaikas gime komoj (kaip tik del neaiškių terminų ir pan) aš jau žinoma pati vaikštau vos ne komos busenoj ir apskritai... taigi gulėjau dar 2 sav jau pažinojau visas akušeres viską žinojau kaip ir kas turi buti nes palydėjau ne vieną palatos draugę į gimdyklą... o mano "GERBIAMA" daktare vis gūžčiojo pečiais ir sakė - Žinot net nežinau ar čia 37 sav ar 43... na jai negimdo reiškia nelaikas...vyras tuo metu buvo jūroj ir vieną dieną paskambines pasake - Žinai mūsų lavas parai atplauks į Klaipėda vasario 10 labai norečiau kad jau butum pagimdžiusi kad galėčiau jūs pamatyt ir pabūt su jumis nes gryšiu tik už 2 men......
va tada man tikrai prasidėjo isterija ko tik nedariau ir ligonines lovas kilnojau ir patyliukais į karštą vonią lysdavau IR NIEKO
kol vieną vakarą VĖL pažiurejom per TV istorija apie Kretinga savo palatos draugei pasakiau - jei rytoj man neduos skatinamųjų aš čia tokį skandalą sukelsiu kad jie ilgai mane prisimins
visą naktį nemiegojau 
kol ryte galiausiai užsnūdau kol mane pažadino ILGAI LAUKTAS SKAUMAS apsidžiaugiau kad gal JAU
pasižiūrejau į laikrodį 5,50 val na kaip sakė akušerės tai turėtu pasikartot už val ar už pusę.. vel suėmė ogi praėjo tik 2 min kiek man aiškino kad taip neturi būti ir tai tik paruošiamieji... taigi guliu ir skaičiuju... per pusantros val kas 2 min lygiai lygiai kartojasi. nueinu pas akušerė pasisakau ji sako ai nieko čia tokio na tuoj eisim tonų paklausysim gyd iškviesim ir dar gerą val aš lygiai kas 2 min jutau tuos saremius... kol ir tonai parodė kažką negero ko man nesakė.... kai atėjo gyd (pasisekė kad pati vedėja o ne mano.. ) apžiūrėjusi pabalo ir sako - žinai neišsigąsk bet tavo vandenys visiškai žali.... 
(neišsigąsk, išvakarese pasižiūrėjau apie Kretinga o šiandien man tas pats ) po visų šokų ir pan. pagaliau gimdykloj... bet linksma nebuvo, atėjęs anesteziologas pakraupo perskaitės mano kortelė.... paskui dar girdejau kaip gyditojai sakė - ar nepasikartos kaip ir Kretingoj? dar man labai pasisekė kad anyta labai pasirūpino kadangi ji žinomas asmuo Klaipedoj tai greit ten visus sustatė gimdyme dalyvavo 2 gyd ir 3 akūšerės... tačiau tai visai neguodė... skambina vyras klausinėja visko, sako -kaip tonai? ir to momentu aparatas pradeda cypt... stoja vaikelio širdelę vos laikydama ašaras sakau -viskas gerai... nepasakosiu daugiau nes per sunku pačiai prisiminti bet pasakysiu tik tiek kad jau ruošėsi gimdykloj operuot kai kažkaip nepaaiškinamai pasiryžau GIMDYSIU pasodino mane ant stalo sako -ar gali stumt? susiemiau į rankas ir tik kartojau 'privalau, aš galiu, aš sugebėsiu' toliau viską prisimenu kaip per miglą kaip sakė anytą viskas trūko kokias 15 min aš net ne sucypiau, tik atsigavau kai man jį parodė, buvo toooks mėlynas. dėkui dievui viskas baigėsi gerai ir jau kitą rytą laimingas tetukas, gryžęs TIK PARAI namo laikė ant rankų mūsų sūnelį 
va tokia nelabai linksma istorija su beveik laiminga pabaiga.... kodėl beveik? nes dėja vyro mama kurios dėka gimė sveikas mano mažiukas, kuri pirmą paėmė jį ant rankų neilgai pasidžiaugė anūkėliu, ji mirė nuo vėžio prieš aštuonis men... bet kai Maksimas užaugs aš butinai šią istorija jam papasakosiu, manau kad jį iš dangaus tedešiol ji globuoja nes mano zuikutis auga sveikas stiprus ir labai labai į ją panašus
