Mamos dažnai guodžiasi: pirmąsias dienas naujagimis buvo idealus - daug miegojo ir po truputį gėrė pienelį, o dabar – lyg kas vaiką sumainė. Tai jis keletą valandų nerimsta ir vis nori žįsti, tai įminga ir ilgai neprabunda, tai ištisą naktį būdrauja – jokio ritmo! Naujagimių mamos ne visada būna pasiruošę tokiai įvykių eigai. Juo labiau, kad knygose apie mažylių auginimą rašoma apie tam tikrą dienos režimą, kuris būtinas kūdikiui. O jų mažyliai tuo tarpu dar neskiria paros meto, nesilaiko jokių intervalų tarp maitinimų ir apie kažkokį ritmą nėra nė kalbos!

Kodėl kūdikis taip elgiasi? Nes jis dar mažas. Pirmosios savaitės ir dienos skirtos adaptacijai prie naujų gyvenimo sąlygų. Kūdikio elgesys priklauso nuo dagelio faktorių: kokia buvo nėštumo, gimdymo eiga, sveikatos būklė. Po gimimo mažylio gyvenimo sąlygos labai stipriai pasikeitė. Prie ko jis buvo pripratęs? – Prie šilumos, ankštokos erdvės, mamos organizmo keliamų garsų, pirštukų čiulpimo. Ir staiga jis praranda šią įprastą ramybės būseną ir jam tenka taikytis prie naujų sąlygų.
 
Mažylio mama gali padaryti taip, kad adaptacija praeitų kuo lengviau ir maloniau. Jums būtinai tai pavyks! Tereikia  stebėti kūdikio poreikius, pajausti ko jam norisi ir stengtis tai išpildyti. Mažylis turi du pagrindinius poreikius, kurie yra labai glaudžiai tarpusavy susiję – tai mamos pienas ir artimas fizinis kontaktas.

Visus 9 mėnesius jis ir mama buvo kaip vienas, o po gimimo dar praeis ne vienas mėnuo, kol kūdikis supras, kad mama ir jis – ne vienas ir tas pats. Todėl pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po gimimo kūdikiui gyvybiškai būtina jausti mamos šilumą ir artumą. Dauguma mamų iškart pastebi šį kūdikio poreikį, nes jis vis „prašosi“ ant rankų, nors ir yra ką tik pažindytas. Manoma, kad tokį elgesį sąlygoja žmogaus evoliucija: daugelis žmonijos kartų tiesiog neturėdavo kur saugiai palikti kūdikių. Jei tik mažylis atsidurdavo vienas, iškildavo grėsmė jo gyvybei, ir jis privalėjo kažkaip atkreipti į save dėmesį.

Poreikis žįsti – pagrindinis kūdikio instinktas ir poreikis. Žįsdamas jis ne tik pasimaitina, bet ir kontaktuoja su motina, glausdamasis prie jos krūtinės ir jausdamas beveik tokį patį komfortą, kokį jausdavo įsčiose. Kūdikis stengiasi  pajusti šią palaimą kaskart, kai tik pajunta bet kokį nepasitenkinimą. Jis trokšta atsikratyti nepatogumo ir tai gali padaryti tik būdamas ant mamos rankų. Pirmosiomis dienomis jis dar gerai nežino, ko iš tiesų jam reikia, ir mama taip pat. Tačiau kiekviena motina turi tvirtai žinoti, kad jos rankos ir krūtinė dabar svarbiausi mažylio gyvenime.

Skaičiuoti, ar neskaičiuoti?

Pirmosiomis dienomis naujagimio poreikis žįsti dar negali būti ritmingas. Pamažu, per pirmą mėnesį, jis ims žįsti vis dažniau (apie 15-20 kartų per parą). Negalima įvardyti labai konkrečių skaičių, nes visi kūdikiai yra labai skirtingi. Jei mažylis žinda ypač dažnai, tai maitinimas trunka po 3-5-10 minučių. O kartais jis gali žįsti iki 30 min, ir valandą, tačiau per parą tokių epizodų bus vos vienas kitas. Vienoje knygoje apie vaikų auginimą teko skaityti: „Aš neskaičiuoju kiek žinda mano kūdikis, kaip neskaičiuoju bučinių“. Galbūt tai ir yra žindymo esmė.

Dieną...

Jei įdėmiai seksite kūdikio poreikius, pastebėsite keletą dėsningumų. Žindomi kūdikiai užsimigdo žįsdami krūtį. Kūdikiui būtina duoti krūtį, kad užmigtų. Naujagimiai taip pat nori žįsti krūtį ir nubusdami. Būdravimo valandomis poreikis žįsti dažnai sutampa su poreikiu nusišlapinti ir pasituštinti. Mažyliai dažniau ima žįsti antroje dienos pusėje (ir antroje nakties pusėje taip pat), nors pirmosiomis dienomis po gimimo šie dėsningumai gali ir nepasireikšti.

Kūdikio miegas yra pagrindinis šeimos gyvenimo reguliuotojas. Pirmą mėnesį miegas gana chaotiškas ir vieną dieną vaikas gali trumpai miegoti 5-6 kartus, kitą – miegoti labai ilgai, neprabusdamas net žįsti. Kuo didesnis kūdikis, tuo aiškesnis darosi jo dienos ritmas. 2 mėnesių kūdikių mamos jau žino, kurią valandą mažylis užmiega nakčiai, kada keliasi ryte, kiek kartų miega dieną.
 
3 mėnesių mažyliai miega 3-4 kartus dieną, 6 mėn. – 3 kartus, 9-10 mėn. – 2. Yra vaikų, kurie būdami 12 mėn. miega tik 1 kartą dieną, tačiau dauguma – 2 kartus. Labai daug vaikų nuo 2 metukų visai nustoja miegoti per pietus.

Pamažu žindymai pasiskirsto tolygiai ir mažylis ima žįsti tam, kad užmigtų ir nubudęs. Būdravimo metu domisi aplinka ir dažnai nejaučia poreikio žįsti. Pusės metukų kūdikio mama dažnai stebisi, kiek mažai kūdikis žinda dieną. Jam prisireikia krūties, kai reikia migdytis.

... naktį

Įvairaus amžiaus kūdikiai žinda krūtį naktimis, ypač antroje nakties pusėje. Kartu su mama miegantis kūdikis paprastai žinda neilgai 1-5 minutes, ir beveik niekada visiškai neišsibudina tam, kad pažįstų. Tiesiog mažylio miegas pereina iš gilaus – į paviršutinišką ir jis ima burnyte ieškoti mamos krūties pasukdamas galvytę. Mama nubunda ir snausdama pažindo kūdikį. Mamos greit įpranta prie tokio „bendro miego“ ir naktinių maitinimų. Šie maitinimai yra būtini: jie stimuliuoja hormono prolaktino gamybą (atsakingas už pieno gamybą). Šio hormono gamyba vyksta cikliškai ir daugiausia jo pasigamina naktinių maitinimų metu. Gamtos taip jau surėdyta, kad maži vaikai nori žįsti būtent tada, kai mamos organizmui to reikia labiausiai.

Viskas keičiasi

Maitinimų dažnumas kinta ne tik su vaiko amžiumi. Jį gali paveikti daugelis išorinių ir vidinių faktorių. Jei mama pradeda dirbti ir su vaiku rečiau matosi dieną, jis ima dažniau žįsti naktimis. Kai kalasi dantukai, nemalonius pojūčius vaikas stengiasi numalšinti dažniau žįsdamas. Susirgęs kūdikis paprastai atsisako bet kokio maisto ir pasilieka tik mamos pienelį, net jei jam jau 2-3 metai.

Vaikus galima ir reikia nuraminti priglaudžiant prie krūties. Nutinka daugybė situacijų, kai tai – pats geriausias nuraminimo būdas. Ir mama jaučia, kada vaikui reikia žįsti, kad nusiramintų, o kada užtenka tik pabūti ant rankų.