Tai įvyko!  Ji pastojo! Ir vargas jums, jei nešokinėsit iš džiaugsmo po kambarį, bučiuodamas nėštumo testą. Apie tai, kokia dalia laukia nevedusio donžuano, kuris išdrįs paklausti: „Ar nuo manęs?“ – net nekalbėsime. Yra moterų, kurios laukiasi kūdikio, dažnai „pamiršdamos“ apie savo nėštumą. Tačiau apie 50% būsimų mamų būtinai pacituos jums „nėščiosios vadovą“, kur rašoma, jog norėdama išvengti rytinio pykinimo, ji turi užvalgyti neatsikėlusi iš lovos. Tad pratinkitės šliaužti rytais į virtuvę ir patiekti pusryčius.

Kaprizai, ar poreikiai?

Pirmuosius tris nėštumo mėnesius viskas ne taip, viskas erzina. Nenusiskutęs – skuskis, nes badaisi. Nusiskutęs – eik šalin, atsiduodi skutimosi balzamu! Norisi rūkyti – važiuok į Šiaurės ašigalį, ir negrįžk be apelsinų. Tik paskubėkit, nes po 40 minučių jau norės agurkėlio. Vidurnaktį ji miršta, kaip nori kisieliaus, kokį virdavo mama... Kaprizai? Galbūt. Tačiau daugumoje laukinių genčių tikima, kad jei neįvykdysi nėščiosios norų, vaikas gims nesveikas. Šiuolaikinis mokslas iš dalies patvirtina šiuos tikėjimus. Moteriai noris būtent to, ko reikia būsimam kūdikiui ar jos organizmui. Net ir keisčiausias jos įgeidis – įkvėpti automobilio išmetamųjų dujų – rodo, kad ji serga anemija, kurią reikia skubiai gydyti.

Jums sunku? O kaip sunku jai, kas rytą draugaujančiai su klozetu...
Netrukus net nenorėdamas tapsite indėnu „Didžioji Ausis“, nes išmoksite klausytis ir dėtis į galvą įvairiausias anatomines ir farmakologines žinias. Matydamas įvairiausius kūdikiams skirtus niekučius ir nuotraukas, mamoms skirtuose žurnaluose, savo labui išmokite bent jau reikšmingai dūsauti, jei skautiškas auklėjimas neleidžia meluoti, kad ir jūs nuo to „lydotės“.

Iki nėštumo pabaigos jums teks padaryti namuose remontą. Jei to nepadarysite, tai atlikti pasišaus Ji! Dabar ją valdo klaikus “lizdelio sukimo” instinktas. Kad bent kiek palengvintumėte savo dalią, padovanokite jai rankdarbių knygą – kol ji iš skiaučių siūs apklotą kūdikiui, negalvos apie langų rėmų dažymą. Šiuo laikotarpiu visi jos pinigai tirpte tirpsta, nes į namus nuolat tempiami „mieli vaikiški niekučiai“ ir interjero detalės.

Beveik kiekviena moteris nori sužinoti vaiko lytį, kai jai atliekamas ultragarso tyrimas. Jūs galite sau galvoti ką tik norite, bet garsiai privalote audringai džiaugtis viskuo, ką pamatysite ir išgirsite. Na, kraštutiniu atveju, galite pasakyti: „Nesvarbu kas, kad tik būtų sveikas“.

Sunkiausia...

Sunkiausios – paskutinės 2 nėštumo savaitės. Šiuo periodu būti nėščios moters vyru yra blogiau už viską. Jei nepavyks ištrūkti į komandiruotę, jūs pats panorėsite pagimdyti, kad tik ji nustotų zysti: „Na, kada gi? Kada?“ Paruošiamieji sąrėmiai ištampys paskutinius nervus, nes ne kartą teks grįžti iš gimdymo namų nieko nepešus: „Dar reikia šiek tiek palaukti“.

O būti greta gimdančios žmonos iš viso nepakeliama. Jai žinoma sunku, bet ji bent gali rėkti, prigulti, atsisėsti, o vyras negali nieko: nei susprogdinti gimdyklos, nei nugalabyti gydytojo, nei įsakyti kūdikiui gimti greičiau... Jis tik ramina, atneša vandens, paglosto. Kažin, ar po to jam kas pasakys, jog tai buvo labai svarbu? O juk taip ir yra.

Trys dienos laimės

Pats laimingiausias metas mylinčio vyro gyvenime – trys dienos, kai žmona su naujagimiu dar gimdymo namuose. Jis lyg ir tėtis jau, bet dar nežino, kas yra bemiegės naktys ir brangios sauskelnės. Jis turi progą, tuščią plotą ir daugybę pasveikinti besiveržiančių draugų.