{mosimage}Jūsų nėščia dar tik pirmą mėnesį, tai dar tik mažas juodas taškelis pirmojoje echoskopijos nuotraukoje. Bet Jums jau prasidėjo didžioji nerimo era: nebevalgote šokolado, kad nealergizuotų mažylio, stengiatės nebegerti kavos, nebūti tvankiose patalpose ir t.t. Vėliau pamiršite šiuos išgyvenimus ir prisiminsite nėštumo laikotarpį kaip patį harmoningiausią savo gyvenimo periodą. Tačiau dabar, kai labiausiai už viską reikia ramybės, jūs patiriate nuolatinį stresą.

O nerimauti nėštukės vis atranda dėl ko. Ko mes bijome labiausiai ir ar šios baimės turi pagrindo? Paskaičius supermama.lt forumo temas, kuriose bendrauja būsimos mamos, paaiškėjo, kad labiausiai nerimaujama – kad tik vaikutis gimtų sveikas. Tai turbūt didžiausias „Damoklo kardas“, kybantis virš jūsų visus 9 mėnesius. Kas dėl to kaltas? – gydytojai ir „protingos knygos“. Jus tiesiog persekioja tokie terminai kaip Dauno sindromas, Hidrocefalija ir pan. Kovoti su jus smaugiančia medicinine informacija ir statistiniais skaičiais galima tik pasitelkus sveiką protą ir nuovoką. Nebūkite Jūs ta anglė iš anekdoto, kuri atsisakė gimdyti savo ketvirtąjį kūdikį, sužinojusi, kad kas ketvirtas naujagimis Žemėje – kinas... Jei jūsų gydytojas labai ilgai ir atidžiai klausosi vaisiaus širdelės tonų, tai nereiškia, kad kažkas nutiko, jis tiesiog kokybiškai atlieka savo darbą.

Kita dažnai pasitaikanti būsimų mamyčių baimė – nežinosiu ką su naujagimiu daryt. Paprastai mes daug ką sugebame atlikti puikiai: vienos šoka tango, kitos meistriškai leidžia vyro pinigus, trečios yra geros derybininkės, tačiau jei jau nesate akušerės, matyt, naujagimio priežiūros niuansai jums nežinomi. Kad ir kaip bebūtų keista, daugelis jaunų mamyčių kažkaip įsigudrina nenuskandinti maudomo mažylio vonelėje, ir nesuvystyti vaiko aukštyn kojomis... Matyt, suveikia motinystės instinktas. Bet kokiu atveju, net jei esate tikra, kad sugebėsite savarankiškai prižiūrėti naujagimį, dėl visa ko turėkite pažįstamo gydytojo ar patyrusios supermamos iš forumo telefoną, kad prireikus galėtumėte gauti skubų patarimą. Susitarkite, kad galėtumėte skambinti bet kuriuo paros metu.

Gimdymo baimė. Kuo arčiau gimdymo terminas, kurio taip nekantriai laukėt, tuo aiškiau suvokiat: „Aš bijau.“  Ko? Net gėda prisipažinti – bijau tų kelių valandėlių, kurios atneš naują gyvybę – mano mažulėlį. Atsipalaiduokite. Gimdymo proceso metu gimdyvės kraujyje pakyla endorfinų – džiaugsmo hormonų – lygis (maždaug tas pats vyksta ir lytinio akto metu). Todėl to, ką jūs įsivaizduojate kaip kankynę, galit ir nepajusti, kai stumsite kūdikį į pasaulį. Jei gimdymas būtų sudėtingas, komplikuotas, gydytojai pasirūpintų nuskausminimu, kuris nekenkia jūsų mažyliui. Na, o jei jus kiek išgąsdino draugių pasakojimai ar forume perskaitytos gimdymo istorijos, nepamirškite, kad moterys yra linkę truputį perdėti, sutirštinti spalvas... Patikėkite, kai pirmą kartą išvysite savo kūdikį, daugiau nenorėsite galvoti apie kažkokius patirtus nepatogumus.

Būsimos mamos labai jaudinasi ir dėl to, kad "neteks ankstesnio patrauklumo." Ir tai nėra egoizmas. Nėra nieko keisto, kad moteris nori būti ir graži mama. Bet yra moterų, kurioms pastoti trukdo tik ši vienintelė baimė. Tiesą sakant, pagimdžius pirmagimį, figūra iš tiesų pasikeičia. Priimame tai kaip savotišką duoklę motinystei. Mūsų protėviai manė, kad gimdymas papuošia moterį, nes nebelieka mergiško kampuotumo. Tiesiog reikia suprasti, jog gimus vaikui, jūsų organizmas ima dirbti kitaip, ir grožį, kuriuo anksčiau naudojotės nesivaržydama, dabar teks užsitarnauti.

Ir dar viena nepagrįsta nėštukių baimė – o jei pasirodys, kad vyras tėvystei dar nepasirengęs? Gamtos taip jau surėdyta, kad davęs pradžią naujai gyvybei, vyras kurį laiką lieka tolesnių procesų stebėtoju. Galbūt jis ir norėtų aktyvesnės rolės, tačiau jam tenka stoiškai atkentėti visus jūsų kaprizus, susitaikyti su antraplaniu vaidmeniu, o svarbiausia – jis pats yra velniškai išsigandęs viso to, kas vyksta ir kas dar laukia. Vyrai bijo savo nekompetencijos, bijo likti nuošalyje, jiems be galo baisu dėl jūsų ir dar tas naujas titulas – „šeimos galva“. Jo baimės kitokios nei jūsų, bet tokios pat rimtos. Todėl nesistebėkite, jei pirmas dienas po gimdymo vyras leis susigūžęs kambario kamputyje ir kvadratinėmis akimis sekios jus ir mažylį... Distancija tarp tėvelio ir mažylio pamažu nyks.

Aišku, tai dar ne visos baimės, kurios kamuoja būsimas mamas. Dar bijome, kad intymus gyvenimas pasikeis ir „nebebus toks, kaip anksčiau“ ir t.t. Daugelį baimių mes paveldėjome iš močiučių, ir šiandien jos jau nebeaktualios. Apie nėščiųjų prietarus taip pat nemažai diskutuota supermama.lt forume. Skaitykite patyrusių mamų patarimus „žalioms“ nėštukėms ir taupykite nervus – jums dar jų prireiks!

Šaltinis: supermama.lt