{mosimage}Būsimų tėvų, ypač mamyčių, dialogas su kūdikiu užsimezga labai anksti, dar jam negimus. Vaikas gyvena motinos įsčiose visai kitaip, nei buvo anksčiau įsivaizduojama: tai nėra begarsis tamsus pasaulis. Kūdikis mato atsklindančią per motinos pilvo dangalus rausvoką šviesą, greičiausiai, kad  jis mato ir vidaus organus – lyg tam tikrus šešėlius, supančius gimdą. Vaisiaus klausa taip pat funkcionuoja.

     Vaikas apsuptas įvairiausių garsų: jis girdi pilvo gurgimą, motinos širdies plakimą, kraujo pulsavimą, virškinimo sistemos organų sukeliamus garsus.

     Vidun atsklinda ir „išorinio pasaulio“ garsai. Tyrimai rodo, kad naujagimis, praėjus vos keletui minučių po gimimo jau gali atskirti savo mamos balsą iš kitų balsų, ir netgi atskirus muzikinius fragmentus, kurių mama mėgo klausytis būdama nėščia. Kūdikis labai jautrus.

     Motina, savo ruožtu, taip pat labai anksti pajunta vaisiaus buvimą įsčiose. Kai kurios motinos tvirtina, ir tai visai įmanoma, kad jos pajuto, jog pastojo iškart, kai tik tai įvyko. Iš tiesų tuo metu dar nesusiformuoja embrionas, kurį galima būtų užfiksuoti ultragarsu, tačiau vyksta ląstelių dauginimasis, jų vis daugėja, ir jos kol kas dar laisvai juda gimdos paviršiumi.

     Tik žymiai vėliau, apie 18-ą nėštumo savaitę, nėščioji ima justi pirmuosius kūdikio judesius, švelnius ir trumpus, lyg drugelio sparnelių plazdėjimas.

     Judesių intensyvumas greit išauga: kutenimas ir plazdenimas virsta spyriais.  Greit ir plika akimi matyti kaip nėščiosios pilvo paviršius „subanguoja“. Galima atskirti apsisukimus, „žingsnelius“. Atrodo, kad matyti, kaip išlenda kūdikio kojytė, rankytė, užpakaliukas.

     Glostant pilvuką, galima su būsimu vaikučiu pažaisti, pakalbėti. Čia gali dalyvauti ir būsimas tėtis. Tai leis jums nuo pat pradžių pajusti artimą ryšį su mažyliu.
Visa, kas vyks po gimimo – tai tik tąsa to, kas prasidėjo jau seniai.

Šaltinis: medafarm.ru