{mosimage}Nuo tada, kai jūsų draugai ir kolegos sužinojo, jog laukiatės kūdikio, jie nuolat kišasi į jūsų gyvenimą su savo pastebėjimais ir klausimais. Jus tai erzina? Štai nedidelis patarimų kraitelis, kuris padės teisingai reaguoti į panašias situacijas.
Jus kažkas nuliūdino ir norisi verkti? Dabar, kai laukiatės kūdikio, tapote ypač jautri. Ar tai dėl hormonų? Ir dėl jų, bet ne tik. Keičiasi ne tik jūsų kūnas, bet ir sąmonė. Nėštumas – tai neapibrėžtumo būsena, joje nesunku pamesti įprastus orientyrus.

     Jaučiatės pažeidžiama, kartais atrodo, kad jūsų pakankamai neįvertina ir nesupranta. Supratingi artimieji galvoja: „normalu, kad nėščiosios nuotaikos dažnai keičiasi“. Jums vienu metu norisi kardinaliai priešingų dalykų: kad vyras būtų rūpestingas ir jus palaikytų, bet kad nesielgtų kaip su mažu vaiku; kad užleistų jums vietą, bet nelaikytų nepilnaverte; kad aplinkiniai jumis domėtųsi, bet nebūtų pernelyg smalsūs...

     Iš tiesų būsimos mamytės sugeba būti trapios ir stiprios, laimingos ir susierzinę – visa tai suderinama! Jei jus kankina aplinkinių užuominos ir klausimai, pasakykite jiems tai... ramiai šypsodamasi. Dabar jums viskas atleistina!

     Visiems rūpi paliesti mano pilvuką

     „Ar galima?“ – deja, retai kas paklausia prieš ištiesdami ranką link pilvo. Net jei pilvukas visiems gerai matomas, tai dar nepaverčia jo visuomenine nuosavybe! Prisilietimai leidžiami tik būsimam tėveliui.
Jūs ne tik paprasčiausiai „išnešiojate“ kūdikį, jūs kaip ir anksčiau esate moteris. Kai nebuvote nėščia, niekam į galvą neateidavo glostyti jūsų pilvą. Tai kodėl dabar kas antras mano galintis tai daryti? Jums tai tolygu įsiveržimui į asmeninę erdvę. Be to, jūsų kūnas keičiasi, o jūsų kolegos ir draugai nė nenumano, kad dėmesys šioms „metamorfozėms“ jums nėra malonus. Galiausiai, pripažinkite, jūs dabar kaip višta perekšlė, besistengianti apsaugoti savo brangenybę nuo visų, kas tik prisiartina per arti.

     Kaip reaguoti?
     Jei prisilietimai prie pilvo jums nemalonūs, būtinai apie tai pasakykite! Bet neužsipulkite to, kuris taip pasielgė. Paprasčiausiai ramiai ištarkite: „Aš nemėgstu, kai liečiamas mano pilvukas“.

     Manęs nuolat klausinėja: „Mergaitė ar berniukas?“

    „Na, ko laukiatės?“ - Numanomas jūsų atsakymas „Turėsime berniuką“ ar „Laukiamės mergaitės“, bet užvis labiausiai norisi atkirsti: „Tai ne jūsų reikalas!“

     Na, pirmą kartą jūs dar atsakote, bet dvidešimtąjį tai darosi nepakenčiama. Ypač tai, kad kaskart tenka išklausyti įvairiausių komentarų: „Turbūt vyras nusiminė, jis taip norėjo...“ Arba privalote taikstytis su pseudomokslinėmis prognozėmis: „Sprendžiant pagal pilvuko formą, turėsi mergaitę“. Visa tai galbūt labai ne vietoje ir ne laiku, nes jūs kaip tik iš anksto nieko nenorite žinoti, leidžiate sau pasvajoti.

     Kaip reaguoti?
     Parodykite supratimą: jūsų draugai, ypač giminaičiai, klausinėja to ne dėl smalsumo. Berniukus ir mergytes auklėjame skirtingai. Giminaičiams svarbu psichologiškai pasirengti  vaikučio atėjimui: įsivaizduoti jus berniuko/mergaitės mama ir t.t. Žodžiu, tai jūsų artimųjų rūpestingumas. Jei nenorite aplinkiniams skelbti ultragarso tyrimų rezultatų, atsakykite švelniai, kad neįžeistumėte to, kuris norėjo pasidžiaugti kartu su jumis. Nusišypsokite: „Tai  paslaptis!”

     Visi stengiasi iškvosti „Kokį vardą išrinkote?“

     „Ar jau išrinkote vardą?“ Kokios aistros įsiplieskia, kai žmonės ima aptarinėti vardus! Vardo parinkimas vaikui – didžiulė atsakomybė. Vardas nusako ne tik jūsų skonį, bet ir patirtį, socialinę padėtį, neišsipildžiusias svajones bei jūsų įsitikinimus. Štai kodėl jums taip nemalonu, kai aplinkiniai leidžia sau komentuoti: „Koks keistas, o ką jis reiškia?“, „Oi, turiu pažįstamą tokiu vardu, baisiai nemalonus žmogus!“ arba „Niekas šiais laikais tokių vardų nebeduoda... Jei aš turėčiau sūnų, pavadinčiau jį...“ ir t.t.

     Kaip reaguoti?
     Mes dar neapsisprendėm – neblogas variantas. Bet jo nepakanka, kad sustabdytumėt klausimų ir nuomonių laviną. Pamėginkite viską pasukti sau naudinga linkme: išklausykite pasiūlymus ir, galbūt, jums patiks kuris nors iš vardų.

     Jis per dažnai leidžia vakarus be manęs

     „Tau reikia pailsėti, mieloji, o aš einu pas draugą, trumpam“. Jūsų mylimasis džiaugiasi, kad greit taps tėvu, bet šiek tiek prisibijo ir jam norisi dar kiek „pasidžiaugti laisve“. Dabar jums kaip niekad svarbu jaustis mylima, palaikoma ir lepinama. Jei brangiausiojo elgesys ne visai atitinka jūsų lūkesčius, imate jaudintis: „Ar jis bus šalia, kai gims mažylis?“

     Kaip reaguoti?
     Svarbiausia – nekaltinti vyro nedėmesingumu. Leisti vakarą su draugais – tai ne išdavystė, jis nepamiršo jūsų. Bet jei tai nutinka labai dažnai, ramiai paaiškinkite, kodėl jums svarbu kad jis būtų šalia. Pabrėžkite jo pagrindinį vaidmenį šeimoje: „Tu labai reikalingas savo mažyliui ir man...“ Na, o jei esate itin išdidi, išmėginkite kitokią strategiją: „Išeini? Gerai, tada aš skambinu Linai, jau seniai norėjom išeiti į miestą pasilinksminti.“ Parodykite jam, kad ir jūsų gyvenimas nesustojo vietoje, kad nesiruošiate praleisti nėštumo lovoje.

     Man niekas neužleidžia vietos

     Kaip keista: būtent tada, kai reikia, jog į jus atkreiptų dėmesį, tampate nematoma! Nesinori nei prašyti paslaugos, nei kovoti už savo teises. Jūs norite būti stipri, bet kartais jaučiatės tokia mažytė ir pažeidžiama; nenorite būti laikoma nepilnaverte, bet tikitės iš aplinkinių paslaugumo ir dėmesio.

     Kaip reaguoti?
     Jūs pavargote, skauda nugarą, norisi prisėsti – pasakykite tai, o ne vaizduokite kenčiančią. Paprašykite maloniai, šypsodamasi. Jūs turite tam tikrų teisių. Jei kažkas apie tai pamiršo, priminkite nesinervindama.

     „Kada gimdysi?“

     Niekas nežino atsakymo į šį klausimą, tik jūsų kūdikis. Bet kokios medicininės prognozės reliatyvios. Jums, galbūt dėl baimės gimdyti, visai nesinori kalbėti šia tema.

     Kaip reaguoti?
     Paaiškinkite, kad tikslios datos nežinote, o ir nelabai norite žinoti. Galite išsisukinėti: „žiemą“, arba „bus Ožiaragis“.

     Kitos moterys iškart ima pasakoti savo gimdymo istorijas

     Nieko nepadarysit, moterys mėgsta dalintis savo paslaptimis, kita vertus, kai tie pasakojimai virsta siaubo istorijomis, su vaizdžiai nupasakotomis detalėmis (apsivijusios virkštelės, nesuveikusi nejautra, Cezario pjūviai ir t.t.)... Kaip ir visos moterys, jūs prisibijote skausmingo gimdymo, mirties. Jums kaip niekada reikalingas palaikymas, supratimas, o išgyvenusios sudėtingą gimdymą jaučia pareigą būtinai pasipasakoti visas smulkmenas!

     Kaip reaguoti?
     Per šiuos 9 mėnesius venkite žmonių, su kuriais jums nemalonu bendrauti, ir tų, kurie gali jus nuliūdinti, sunervinti. Saugokite save – pagaliau jūs galite leisti sau būti tikra egoiste! Nepaisant to, sutikusi moterį, kuri leidžiasi į nemalonius gimdymo prisiminimus, nesigėdykite jai pranešti, ką jaučiate. Jei ir tai nepadeda, jūs galite tiesiog pasišalinti. Ji turi teisę išsikalbėti, bet Jūs turite teisę jaustis saugi!

Šaltinis: 7ya.ru