Į šeimą kviečiame vaikelį

Ne viena pora, norinti pastoti, niekaip negali to padaryti. Vienas iš pirmųjų žingsnių, kurių galima imtis kai norima pastoti, yra pradėti stebėti savo bazinę kūno temperatūrą ir gimdos kaklelio gleivių pokyčius. Kodėl tai gali padėti? Pirma, pora, stebėdama artėjančios ovuliacijos (kiaušinėlio išsilaisvinimo iš kiaušidės) požymius, gali pasirinkti tinkamą laiką lytiniams santykiams. Antra, nėra reikalo versti save ir partnerį lytiškai santykiauti visą laiką nuo mėnesinių iki mėnesinių, nes yra žinoma, kad kiaušinėlį galima apvaisinti tik per 24 val. po ovuliacijos. Kai nustatoma, kad ovuliacija įvykus, pora likusį laiką gali skirti ne tokiems atsakingiems santykiams. Tuo tarpu pastovi įtampa viso mėnesinių ciklo metu gali sukliudyti įvykti ovuliacijai!

Kokia yra vaisingumo fiziologija?

Mėnesinių metu gimdos viršutinis sluoksnis atsidalina ir pasišalina. Po mėnesinių daugeliu atvejų būna kelios sąlyginai "sausos" dienos, kuomet moteris nejunta ir nepastebi jokių išskyrų iš gimdos kaklelio (moterims, kurių ciklai trumpi, tokių dienų gali ir nebūti). Nuo pat mėnesinių pradžios kiaušidėse ima augti folikulai, kurių vienas (kartais du) tampa vyraujantys. Augant folikului kiaušidės išskiria hormoną estrogeną. Iki ovuliacijos šio hormono kiekis moters organizme didėja ir pasiekus piką įvyksta ovuliacija. Estrogenas taip pat atsakingas už kitų požymių, rodančių artėjančią ovuliaciją, atsiradimą. Tai yra krūtų padidėjimas, gimdos kaklelio atsivėrimas ir vaisingų gleivių atsiradimas. Vaisingos gleivės yra labai svarbios, nes tik jose gali išgyventi ir sulaukti ovuliacijos vyro lytinės ląstelės. Todėl vaisingas laikas neapsiriboja tik 24 valandomis, kuomet kiaušinėlis yra pasiruošęs apvaisinimui, o apima ir keletą dienų prieš ovuliaciją. Vaisingos gleivės yra skaidrios, tąsios, slidžios, panašios į žalią kiaušinio baltymą. Paprastai jos būna gausios, tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad svarbiausia yra moters pojūčiai, o ne gleivių kiekis ar išvaizda. Porai, siekiančiai pastoti, bet kokių gleivių po mėnesinių pasirodymas yra ženklas pradėti ypatingai atsakingą darbą - vaikelio pradėjimą.

Kai estrogenai pasiekia maksimumą ir įvyksta ovuliacija, kiaušinėlio vietoje kiaušidėje susiformuoja geltonkūnis, kuris pradeda gaminti kitą hormoną - progesteroną. Progesteronas uždaro gimdos kaklelį, sustabdo kitų folikulų augimą, paruošia gimdos gleivinę priimti kiaušinėlį, sumažina gimdos kaklelio gleivių kiekį bei išvaizdą ir, kas yra svarbiausia vaikelį planuojančiai porai, pakelia bazinę kūno temperatūrą (BKT). BKT pakilimas 95 proc. patvirtina įvykusią ovuliaciją. Todėl pora, kuri matavo BKT nuo ciklo pradžios, gali pamatyti momentą, kuomet ovuliacija įvyksta. Jis nustatomas palyginant 6 iš eilės be trukdymų pamatuotas sąlyginai žemas BKT reikšmes su trimis pakilusiomis BKT reikšmėmis. Dėl progesterono veikimo po ovuliacijos BKT pakyla 0.2 °C - 0.4 °C ir tokia išlieka iki kitų mėnesinių. Apie 30 proc. visų ciklų prieš pakilimą būna nedidelis temperatūros sumažėjimas. Ultragarsinis kiaušidžių monitoringas, stebint folikulų augimo dinamiką, įrodo, kad daugelyje ciklų ovuliacija įvyksta prieš BKT pakilimą. Po to, kai BKT pakilo yra aišku, kad pora šį ciklą padarė viską, ką galėjo ;)

Kas yra bazinė kūno temperatūra ir kaip ją matuoti?

Bazinė kūno temperatūra (BKT)- tai temperatūra ramybė būsenoje, matuojama makštyje, tiesiojoje žarnoje ar po liežuviu po ne trumpesnio kaip trijų valandų miego, tuoj pat atsibudus, neatsikėlus iš lovos, kasdien tuo pačiu metu (leistini pusvalandžio nukrypimai) ir tuo pačiu termometru.
Bazinė kūno temperatūros matavimo taisyklės:

1. Visą ciklą matuoti tuo pačiu termometru. 0.2 °C pokytis lengviau užregistruojamas specialiu termometru - ovuliometru. Tačiau matavimams taip pat tinka paprasti gyvsidabriniai ar elektroniniai termometrai.

2. Matuoti tuo pačiu laiku kiekvieną dieną ne mažiau kaip po 3 valandų miego, neatsikėlus iš lovos. Jei matavimo laiko paklaida yra pusė valandos, tai reikšmė laikoma tikslia ir pažymima specialiame žymėjimų lape. Jei pamatuota vėliau ar anksčiau nei nurodyta paklaida, žymėjimų lape pažymima gauta temperatūra, matavimo laikas ir atliekamos korekcijos. Pamatavus temperatūra vėliau, jos reikšmė nuleidžiama po 0.1°C kiekvienai pramigta valandai, pamatavus anksčiau - pakeliama po 0.1°C kiekvienai anksčiau pamatuotai valandai.

3. Matuoti temperatūrą galima išeinamojoje žarnoje, makštyje arba po liežuviu (geriausia per vidurį). Po liežuviu BKT yra kiek žemesnė, tačiau pakilimo skirtumas visais atvejais yra tas pats. Svarbu, jog visą ciklą matavimo vieta nebūtų keičiama. Ovuliometru BKT išeinamojoje žarnoje ar makštyje matuojama 3 min, po liežuviu - 5 min. Paprastu termometru matuojama 2 min. ilgiau.

4. BKT įtakos gali turėti ne tik matavimo laikas, bet ir alkoholis, peršalimai, sutrikdytas miegas, pamaininis darbas, kelionės, stresai. Labai naudinga šiuos nukrypimus pažymėti stebėjimų lape.
Kitos mėnesinės po ovuliacijos prasideda ne vėliau kaip per 16 dienų (skaičiuojant nuo pirmos pakilusios temperatūros dienos). Jeigu temperatūra pakilusi laikosi 21 dieną - tai reiškia, kad moteris nėščia ir galima sutaupyti neperkant nėštumo testo.

Jeigu moteris nepastebi temperatūros pakilimo, kuris rodytų ovuliaciją ir tai tęsiasi tris mėnesius, galima įtarti, kad organizme yra sutrikusi hormonų pusiausvyra. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytojus ir ieškoti priežasčių bei jas pašalinti.


Pagal V. Rudzinsko knygą "Vaisingumo pažinimas"