{mosimage}(Tęsinys)
Toliau kalbėsime apie tai, kokie fiziniai krūviai tinkamiausi lieknėjant. Taip pat apie tai, kaip angliavandeniai gali padėti jums atsikratyti viršsvorio. Iš pradžių užduokime sau keistoką klausimą: kodėl mes iš viso valgome?

Palikime ramybėje psichologines ir estetines mėgavimosi maistu priežastis ir pakalbėkime apie fiziologiją. Taigi, mes valgome todėl, kad organizmas gautų papildomos energijos, kuri reikalinga pirmiausia tam, kad palaikytų gyvybę, o taip pat kompensuotų fizinių krūvių metu sunaudotą energiją. Tačiau ne viskas taip paprasta!
Pasirodo mūsų gudriai sutvertas organizmas, gavęs eilinę maisto porciją, gali labai skirtingai ją sunaudoti, pasirinkdamas ekonomiškiausią variantą. Kad pasigamintų energijos, organizmas gali naudoti ne vieną, o dvi skirtingas energetines sistemas – aerobinę ir anaerobinę (vienu metu, arba paeiliui). Pasirinkimas priklauso labiausiai nuo to, kiek raumenų ir kaip intensyviai jie dirba. 
 
Trečioji teorija: numesti svorio galima tik aerobinio krūvio pagalba

Tai viena populiariausių teorijų, turinti bene 90 proc. šalininkų tarp fitneso instruktorių, ir apie kurią rašoma daugelyje knygų apie lieknėjimą. Aerobinis – tai toks krūvis, kurio metu, skylant maisto molekulėms, naudojamas deguonis. Aerobinės sistemos veikla labai priklauso nuo to, kaip širdies kraujagyslių sistema aprūpina deguonimi visas organizmo ląsteles. Būtent dėl deguonies ir vyksta glikogeno bei riebalų perdirbimas į energiją. Populiariausi aerobinio krūvio pavyzdžiai – bėgimas, ėjimas, dviračio minimas, plaukimas, įvairiausios aerobikos rūšys, šokiai (pastarieji gali ne tik padėti deginti riebalus, bet ir pakelti nuotaiką). Tai yra iš esmės bet koks vidutinio intensyvumo krūvis.

 Šios teorijos pliusai:

Didžiausias pliusas norintiems sulieknėti aerobinio krūvio pagalba – riebalų deginimas. Beje, nepamirškite, kad tai vyksta tik tuomet, jei treniruojatės ilgiau nei 40 min ir pulsas yra pakankamai aukštas (plačiau apie tai skaitėte pirmojoje straipsnio dalyje).

Šios teorijos minusai:

Didžiausias minusas tas, kad aerobinio krūvio metu efektyviai deginami riebalai  ateičiai nesuaktyvina medžiagų apykaitos, kaip ir praktiškai nepadidina raumenų masės.

Kam ši teorija tinka:

Aerobinis krūvis tinka visiems, ypač labai apkūniems žmonėms, kuriems sudėtingi jėgos pratimai gali būti pavojingi. Be to, aerobinis krūvis idealus tiems, kas sportuoja reguliariai, nes jei norisi sėkmingai atsisveikinti su nereikalingais kilogramais, sportuoti reiktų ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę.


Ketvirtoji teorija: svoriui mažinti būtini jėgos pratimai.

Jei vieni tvirtina, kad viršsvorio atsikratysite plaukiodami ir šokdami, tai kitiems panacėja atrodo tik rimtos jėgos treniruotės, anaerobinis krūvis. Nuo aerobinės ji skiriasi tuo, kad energijai pagaminti organizme nenaudojamas deguonis, o pagrindinis kuras – ne riebalai, o glikogenas. Tai nutinka tuo momentu, kai per labai trumpą laiko tarpą mums reikia sunaudoti labai daug energijos (pvz.: treniruoklių pratimai). Šios teorijos šalininkai argumentuoja: jei aerobinės treniruotės duoda labiau matomą efektą, bet trumpalaikį, tai anaerobinės treniruotės leidžia padidinti raumenų masę ir žymiai suaktyvinti medžiagų apykaitą. Žinoma, jums nereikia pavirsti kultūristu! Juk pora kilogramų papildomos raumenų masės gali sudeginti 250 kalorijų per dieną. Per metus susidaro 91 250 kalorijų, o tai lygu 12 kg sudegintų riebalų!

Šios teorijos pliusai:

Pagrindinis jėgos pratimų ir raumenų masės didėjimo privalumas – net ir ramybės būsenoje organizmas degina kalorijas.

Šios teorijos minusai:

Didžiausias minusas tas, kad sportuoti treniruoklių salėje ir auginti raumenų masę galima tik vadovaujant patyrusiam treneriui. Antraip, vietoje tobulos figūros įgausite galingas ieties svaidytojos formas. Be to, jei reikia atsikratyti nemažo kilogramų kiekio, anaerobinius krūvius reiktų derinti su aerobinėmis treniruotėmis.

Kam ši teorija tinka:

Beveik visiems, kas nori lieknėti, neturi rimtų sveikatos sutrikimų (širdies, stuburo ir pan.) ir nėra labai nutukę, nes pastaruoju atveju didelis fizinis krūvis pavojingas.

 
Penktoji teorija:  sportuojant negalima laikytis mažai kalorijų reikalaujančios dietos

Kai jau susipažinote su teorijomis apie tai, kiek ir kuo reikia užsiimti, jums aišku norisi maksimaliai pagreitinti  lieknėjimo procesą, papildant sporto užsiėmimus mažai kalorijų turinčia dieta. Tai yra didžiulė klaida! Nenorime, kad valgytumėt viską iš eilės, bet pasirodo, kad organizmas taip jau surėdytas: tam, kad efektyviai sudegintų riebalų atsargas, jam būtinas glikogenas, kuris gaminasi suvartojus angliavandenių. O kaip tik jų merginos, mėgstančios įvairias griežčiausias “holivudo” dietas, vartoja mažiausiai. Ypač tos, kurios susižavi mitybos be angliavandenių sistemomis (pvz., Atkinso dieta), kuriose draudžiama ne tik viskas iš miltų, kuopų bei saldumynai, bet ir dauguma vaisių, dalis daržovių. Svoris žinoma krenta, bet ne riebalų sąskaita. Tokiu atveju nukenčia raumenų audiniai, kurie, kaip jau supratote, lieknėjant labai reikalingi. Be to, apie jokias pilnavertes fizines treniruotes laikantis tokių dietų negali būti ir kalbos!  Tokių, besityčiojančių iš savo organizmo, figūra atrodo suglebusi (nors apimtys  sumažėja), o baigus laikytis dietos, svoris kosminiu greičiu sugrįžta.

Šios teorijos pliusai:

Ši teorija pati yra – vienas didelis pliusas! O kaipgi – kad sulieknėtumėte, jums rekomenduojama valgyti daugiau! Ir dar angliavandenių! Ir šis paradokslaus faktas moksliškai argumentuojamas.

Šios teorijos minusai:

Labai jau ji atpalaiduoja. Tad būkite budrūs! Nesupainiokite naudingųjų angliavandenių (vaisiuose, daržovėse, ryžiuose ir rupioje duonoje) su angliavandeniais, esančiais gardžiose bandelėse, tortuose su kremu ir šokoladuose!

Kam ši teorija tinka:

Tinka ji absoliučiai visiems, ypač tiems, kam dieta - salotos lapelis, pusė kiaušinio ir neriebus jogurtas – atrodo baisiausia pasaulyje kančia.

Išvados:

Pasistengsime iš visų penkių teorijų pasiimti tai, kas geriausia.
· Be abejo, pakeisti mitybos įpročius tikrai verta, tik reikia suprasti, kad rimtas ir ilgalaikis lieknėjimas be sporto nebus sėkmingas.

· Kiekvienas užsiėmimas sportu turėtų trukti ne trumpiau 40 min, o geriausia 1–1,5 val. (kitaip, riebalai netirps), ir ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, taip pat reikia įdėmiai sekti savo pulsą.

· Kad riebalų deginimo procesas įsibėgėtų, reikia ilgalaikių nedidelio intensyvumo aerobinių treniruočių (aerobika, plaukimas, šokiai ir pan.).

· Kad suaktyvintumėte medžiagų apykaitą, prireiks padidinti raumenų masę jėgos treniruotėse.

· Sportuodami atsisakykite mažo kaloringumo dietų be angliavandenių. Būtent angliavandeniai reikalingi riebalų deginimui.