Žygis į gamtą su šeima nuostabus tuo, kad pirmiausia žiūrima vaiko interesų, tai kelionė, ugdanti jo charakterį, atverianti vaikui visai kitokį pasaulį, tai laikas, kada galite tiesiog pabūti kartu. Kiekvienas mažasis nenuorama trokšta nuotykių. Žygis pats tikriausias nuotykis! Be įprastų civilizacijos patogumų mažylis greit pamato, koks jis priklausomas nuo gamtos; mokosi priimti sprendimus, įgyja naujų įgūdžių, pamilsta gamtą ir išmoksta ją saugoti.
Jis mato tikrą, o ne nupieštą paveikslėlyje vaizdą: upes, ežerus, klonius, kalnus. Tai žymiai labiau išplečia vaiko pasaulio suvokimą.
Nuo ko pradėti?
Žygio pobūdis labiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu keliausite: eisite pėsčiomis, važiuosite dviračiais, plauksite baidarėmis ir t.t. Kiek dienų keliausite: savaitgalį, savaitę, vieną dieną? Bet kokiu atveju jums reikia turėti tikslą: nukeliauti suplanuotą maršrutą, pamatyti kažkokį objektą, įdomią vietovę ir pan. Mažyliui, žinoma, jau pati kelionė bus įdomi pramoga, bet konkretus tikslas daro ją dar įdomesnę.
Nuo kokio amžiaus vaikas jau gali eiti į žygį? Daugelis tėvų-turistų pasakytų: Nuo gimimo! Bet tokiu atveju vaikas žygyje tik keleivis, o ne pilnateisis žygeivis. Jam mama ir tėtis lyg transportas. O štai 4-etis pasirengęs žygiui mažylis jau gali pakankamai toli nukeliauti. 5-6 metų vaiką jau galima imti ir į nesudėtingus žygius į kalnus. Iki šio amžiaus vaiką pratinkite būti laukinėje gamtoje: dažniau išvažiuokite su šeima pabūti miške, prie upės, aplankykite įdomias vietas. Labai svarbu, kad vaikas gamotoje jaustųsi patogiai ir saugiai, nebijotų miško, vabzdžių, mėgtų eiti pėsčiomis. Palaipsniui jis pripras prie kai kurių sunkumų, kurių netrūksta žygiuose. Žodžiu, reikia treniruotis!
Lobio paieškos!
Kad žygis į mišką ilgam įsimintų, reikia nuotykių! Lobio ieškojimui pasiruoškite iš anksto. Sudarykite nedidelį maršrutą ir nubraižykite vaikams žemėlapį. Žemėlapis pas vaikus turi atsirasti pačiu paslaptingiausiu būdu. Pavyzdžiui, sustoję pailsėti ir iškasę duobę laužavietei, staiga duobės dugne surasite paslaptingą dėžutę, o joje... aptrintą ir apiplyšusį senovinį žemėlapį. Patiems mažiausiems žemėlapį galima piešti maždaug taip:
Kas bus tas lobis nuspręskite patys. Tai turėtų būti išties netikėtas ir visiems žygio dalyviams vertingas dalykas. Galite išmokyti vaiką naudotis kompasu. Surenkite pakeliui kankorėžių mėtymo varžybas, užduokite vaikams mįslių, liepkite surasti tam tikrą augalą pievoje, padarykite įvairių užtvarų. Na, o jei tai atrodo per daug sudėtinga, galite tiesiog pakeliui išslapstyti žemėlapio dalis, o suradęs jas vaikas gaus užuominų, kur ieškoti toliau...
Kai lobis bus surastas, surenkite iškylą, pagaminkite patiekalą ant laužo. Pavargę lobių ieškotojai tikrai bus gerokai praalkę.
Daiktai
Bet kokiai kelionei su vaikais reikia rūpestingai pasiruošti. Pagalvoti, kiek ir kokios aprangos bei avalynės prireiks, ant ko miegosite. Nepamirškite paimti keletą mėgstamiausių vaiko žaislų, knygą, kokį nors stalo žaidimą. Patarkite vaikui, kad lengviausia daiktus neštis kuprinėje, ant pečių. Patys mažiausi gali nešti beveik tuščią kuprinėlę (su savo mylimiausiu žaislu). Vyresni vaikai gali nešti dalį savo daiktų. Penkiametis vaikas neturėtų nešti sunkesnės nei 2-2,5 kg kuprinės, o dešimtmetis vaikas ne daugiau 5 kg. Dėl visa ko pasiimkite įvairių vaistų, tvarsčių, būtinai įsigykite priemonių nuo vabzdžių.
Maršrutas
Žygiai su vaikais skiriasi nuo suaugusiųjų turistinių žygių. 5-6 m. mažyliams patariama žygiuoti ne ilgiau 7-8 dienų (iki 40-50 km), t.y. nueiti apie 7 km per visą dieną. 9-10 metų vaikai su tėvais gali įveikti 2 savaičių žygį iki 120 km. Nuo 13 metų paaugliai gali dalyvauti žygiuose beveik lygiom jėgom su suaugusiais. Bent vienas žygio dalyvių turėtų būti patyręs ir vadovauti žygiui. Rinkdamiesi maršrutą, nepamirškite, kad vaikams sunkiausia eiti per aukštą žolę, skintis kelią per apaugusius miškus be takelių, kopti į kalnus. Pagrindinis pasirinkimo kriterijus turi būti saugumas. Pasiūlykite vaikams pasiramsčiuoti lazda žygiuojant.
Maistas
Nuo trejų metų vaikai valgo tą patį, ką ir tėvai. Vaikai žygyje išeikvoja labai daug energijos, visą laiką būna gryname ore, todėl apetitas prabunda net patiems didžiausiems nevalgiukams. Žygiui parinkite itin maistingų produktų. Racione būtinai turi būti ir pieno produktų. Pasiimkite į žygį ir skanėstų (džiovintų vaisių, riešutų, sausainių ir pan.). Šie maži džiaugsmai labai pradžiugina mažylius sustojus atsipūsti, ir veikia kaip paskatinimas.
Žygių tradicijos
Tradicijos puikus dalykas. Jos susiklosto per daugelį šeimos žygių ir yra mėgiamos tiek suaugusių, tiek vaikų. Bene įsimintiniausias mažyliams turisto krikštas. Šią apeigą turi atlikti absoliučiai visi pirmąkart žygiuojantys. Sugalvokite juokingą turisto priesaiką, kurią reikia iškilmingai prisiekti prie laužo, pažaiskite viktoriną su klausimais apie turizmą. Galima palenktyniauti, kas greičiau pastatys palapinę ar sukurs laužą ir t.t. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos, o jos miške niekas neriboja :)
Galite iš anksto pagaminti visiems turisto diplomus arba medalius ir iškilmingai įteikti per šventinę vakarienę.
Nepamirškite visą laiką mokyti vaikus turistinių gudrybių, aktyviai kvieskitės juos į pagalbą. Vaikai labai mėgsta padėti ir tai reikia išnaudoti. Net ir 4-etis mažylis gali kartu su jumis ieškoti malkų laužui, padėti suplauti indus ir pan. 8-9 m. turistas sugeba padėti gaminti pietus. Galima kiekvienam vaikui paskirti tam tikras pareigas, kurias jis vykdys viso žygio metu. Mažyliai didžiuosis jiems patikėta svarbia misija, jausis lygūs su kitais žygio dalyviais.
Gerų jums žygių, linksmų nuotykių, džiaugsmo ir šilto bendravimo!
Šaltinis: 2mm.ru