{mosimage}Vyrai mėgsta laidyti juokelius apie moterišką premenstruacinį sindromą kaskart, kai tik jų nuomone moterys pasielgia neadekvačiai. Tačiau kai kurioms moterims PMS iš tiesų kelia didelių problemų. Premenstruacinis sindromas (PMS) – tai cikliškai pasireiškiančių simptomų kompleksas, kuris atsiranda antrojoje mėnesinių ciklo pusėje ir išnyksta mėnesinių pradžioje bei įtakoja moters darbą ir gyvenimo būdą.

Nustatyta, kad net 27 proc. moterų, nuteistų už padarytą nusikaltimą pirmąkart, įvykdė jį būtent premenstruaciniu periodu. Šiuo periodu moterys dažniau paguldomos į ligoninę dėl įvairių ekstra atvejų (29 proc.), moterys dažniau patenka į transporto įvykius (26 proc.), studentės ir mokinės gauna žemesnius įvertinimus, konfliktuoja.

Likus 7-10 dienų iki menstruacijų pradžios, ima skaudėti galvą, kankina nemiga, susierzinimas, pučia pilvą, krūtys tampa jautresnės, padidėja kūno svoris, mažėja darbingumas. Kartais pastebimi širdies ritmo sutrikimai, juntami skausmai širdies plote, nežymiai pakyla temperatūra. Moterys tampa verksmingos, susierzinę, piktos. Prasidėjus menstruacijoms, simptomai išnyksta.

Nustatyta, kad apie 85% moterų jaučia šiuos simptomus. Bet tik 5-10 proc. moterų jie labai stipriai išreikšti.

Specialistai mano, kad PMS atsiranda sutrikus hormonų pusiausvyrai organizme, o tai gali įtakoti biocheminius sutrikimus centrinėje nervų sistemoje. Organizme sumažėja serotonino kiekis (sumažėjus serotonino, atsiranda prislėgta nuotaika, dirglumas, pyktis, miego sutrikimai, nerimas, nuovargis), padidėja estrogenų bei progesterono santykio koeficientas.

Kaip gydyti PMS? Reikia pašalinti žymius hormoninius svyravimus organizme ir pakeisti seratonerginės sistemos jautrumą. Vienas PMS gydymo būdų – hormoninio fono korekcija.  PMS taip pat gydomas šlapimą varančiais preparatais, vitaminais ir mikroelementais, priešuždegiminiai preparatais, antidepresantais. Gydymo būdą ir priemones turi parinkti specialistas.

Yra ir keletas paprastų, „naminių“ priemonių kovoti su PMS. Laikykitės gerai subalansuotos dietos. Valgykite daugiau vaisių bei daržovių, žuvies, paukštienos, riešutų, grūdų, krakmolo turinčių produktų. Vartokite mažiau cukraus (jis sujaudina nervų sistemą). Venkite alkoholio. Jis sunaudoja vitamino B ir mineralinių druskų atsargas, trukdo angliavandenių apykaitai. Alkoholis trikdo kepenų veiklą ir šios neutilizuoja hormonų, todėl gali dar padidėti estrogenų lygis.  Gerkite mažiau gėrimų, kuriuose yra kofeino (kava, arbata, coca-cola ir pan.), nes kofeinas gali sustiprinti nerimą, nuotaikų kaitą ir susierzinimą. Vietoje kavos išgerkite jos pakaitalo be kofeino. Vartokite mažiau riebalų. Per daug riebalų neigiamai veikia kepenų darbo efektyvumą. Pernelyg didelis baltymų kiekis pareikalaus iš organizmo daugiau mineralinių druskų. Atsisakykite buljonų, padažų, kečupo, nes jie sulaiko skysčius organizme, nuo to pučia pilvą ir dar labiau pabrinksta krūtys.

Fiziniai pratimai padeda atsikratyti streso, jų dėka išsiskiria daugiau endorfinų („laimės hormonų“), raminančių nervų sistemą. Bėgimas, važinėjimas dviračiu ar aerobika po 20-30 min bent 3 kartus per savaitę duos puikių rezultatų!

Šaltinis: medportal.ru