{mosimage} Jau seniai žinoma, kad nuo migrenos (stiprūs galvos skausmo priepuoliai) kenčia daugybė moterų, ir tikrai ne visada gydytojai joms gali padėti. Migrenos priežastys dažnai nustatomos netiksliai, paprasčiau tariant, gydytojai klysta.

Esseno (Australija) universitetinėje klinikoje atliktų tyrimų išvada tokia, kad kiekvienas savo siauros srities specialistas į migreną žiūri iš savo pozicijų.  Grupės mokslininkų atlikto darbo duomenimis, labiausia paplitę gydytojų nuomonės apie migreną yra šios:

- Terapeutai dažniausia migrenos atsiradimą sieja su pernelyg žemu arteriniu spaudimu. Todėl ir skiria gydymą, atitinkantį šią diagnostinę koncepciją. 

- Ginekologai pirmiausia mano, kad migreną sukelia hormoniniai sutrikimai, todėl išrašinėja savo tabletes, ir neretai estrogenus ar oralinius kontraceptikus.

- Dažniausia klaidingą diagnozę nustato ortopedai: 85 proc. šių specialistų mano, kad galvos skausmus, taip pat ir migreną, sukelia stuburo problemos, tiksliau osteochondrozės paveiktos jo dalys, užspausti nervai ir kraujagyslės. Tvirtai tuo įsitikinę, jie neretai skiria skausmingas gydomąsias procedūras. 

- Ir okulistai turi savo nuomonę apie migrenos priežastis! Jie įžiūri problemą neteisingame šviesos laužime akies tinklainėje.

- Psichiatrai savo ruožtu nustato psichosomatinius sutrikimus arba paslėptą depresiją, kurių fone migrena išsikeroja.

- 60 proc. otolaringologų, nerandančių kokios nors akivaizdžios galvos skausmų priežasties, savo pacientams sako: "Tai migrena".

Mokslininkų nuomone, "jei pacientą nusiųstum pas 10 skirtingų sričių gydytojų, gali būti, kad jis grįžtų su 15 skirtingų diagnozių". Vis dėlto, ką daryti jei tau migrena? Nieko sudėtingo: reguliarus ir pilnavertis miegas ir jokio streso.

Turbūt teiginys, kad migrena - naudinga daugeliui pasirodys absurdiškas. Vis dėlto, neskubėkite daryti išvadų. Australijos mokslininkai pareiškė: "Migrena - tai organizmo nervų-kraujagyslių reakcija, kurią galima interpretuoti kaip nepaprastai jautrų mechanizmą, apsaugantį smegenis nuo pernelyg staigiai besikeičiančių vidinių bei išorinių dirgiklių. Bet ir tai dar ne viskas.

Migrena atsiranda ir tada, kai organizmui reikia poilsio. Pastebėta, kad skausmas tarytum kompensuoja tuos pojūčius, kurių žmogus nenori ar nesugeba atrasti dėl skirtingų priežasčių: šeimyninių, profesinių, bendravimo ir kt.  Tuomet stipriausi emociniai išgyvenimai pasireiškia per migreną.
Vadinasi, priversdama mus kentėti, migrena yra ir naudinga, nes apsaugo organizmą nuo per didelio spaudimo ir dramatiškų gyvenimiškų situacijų, paskatindama pilnaverčiam poilsiui.

Šaltinis:  Mignews.com.ua