{mosimage}Dėl visų šiuolaikinių žmonijos ligų kalta mūsų protėvių kraujomaiša ankstyvojoje evoliucijoje. Šią hipotezę paskelbė keleto Britanijos universitetų mokslininkai.

Žmogaus protėviai, kurių evoliucija vėliau išsiskyrė dviem keliais – žmonių ir šimpanzių, neturėjo didelio partnerių pasirinkimo. Visą populiaciją sudarė apie 10 tūkstančių. Be to, žinoma, kad natūrali atranka žymiai efektyvesnė didelėsae populiacijose. Tyrinėtojai numano, kad tokiomis sąlygomis kenksmingos mutacijos nespėdavo pasišalinti iš genofondo, ir mūsų šiandieninės ligos – 6 milijonų metų senumo įvykių rezultatas.

Mokslininkų skaičiavimu, per visą šį laiką pagrindinės mūsų DNR grandinės dalys, atsakingos už genų “įjungimą-išjungimą” buvo paveiktos 140 tūkstančių įvairių mutacijų. Tai nualino genų kontrolės mechanizmą ir žmogus tapo pažeidžiamas ligų.

“Mes įpratome manyti, kad žmogus – evoliucijos viršūnė, bet tas faktas kad graužikų genų kontrolės mechanizmas žymiai geresnis, šiek tiek atvėsina mus”, - teigia vienas tyrinėtojų dr.Martinas Lerčeris.  Pasak jo, anksčiau ar vėliau susikaupę mutacijos atsvers visą šiuolaikinio žmogaus civilizacijos gerovę. Tačiau tyrimo vadovo prof. Piterio Keitlio (Edinburgo universitetas) nuomone, išnykimas gresia greičiau šimpanzėms, goriloms ir orangutangams, nei žmogui. Šios beždžionės gyvena palyginus nedidelėse populiacijose, o tai sumažina natūralios atrankos efektyvumą. Partnerių pasirinkimas tarp žmonių dabar žymiai didesnis, nei buvo evoliucijos pradžioje. Ir nors to nepakanka, kad artimiausioje ateityje išnyktų kenksmingos mutacijos,  pastarosios yra susilyginę su naudingomis mutacijomis.

Šaltinis: Медновости.ru