Vasarą padaugėja žarnyno infekcinių susirgimų. Karštyje maistas greit genda, todėl vasaros poilsį ilgam gali sugadinti net ir kokybiškai pagamintas patiekalas. Net ir tokiose vietose, kur gera maisto kokybė, geras vanduo ir sanitarinės sąlygos, žarnyno infekcinės ligos lieka svarbi problema. Žmonės dažnai apsinuodija netinkamai paruoštais ir laikomais maisto produktais. Kasmet Lietuvoje 10-11 tūkstančių žmonių serga žarnyno infekcinėmis ligomis.

Dažniausia ligų priežastis - mikroorganizmais užteršti maisto produktai. 85-95 proc. apsinuodijimų maistu įvyksta dėl elementarių higienos reikalavimų nesilaikymo, neteisingo maisto ruošimo ir laikymo.

Apsinuodijimo lengva išvengti, jeigu maistas tinkamai laikomas, ruošiamas ir gaminamas. Maistas būtinai turi būti laikomas tinkamoje temperatūroje. Kiekvienai bakterijų rūšiai būdinga tam tikra optimali dauginimosi temperatūra. Daugelio bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginimosi temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve (0-5° C) bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta. Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimus maistu, greičiausiai dauginasi esant 10-65° C.

Infekcijų išvengsime jei nevalgysime pakelės užeigose neaiškios kilmės patiekalų, ne šaldytuve laikytų produktų. Karštomis vasaros dienomis patiekalų ruošimui naudojami kiaušiniai, turi būti itin gerai termiškai apdoroti. Žarnyno infekcijos kelias iki žmogaus gali būti labai ilgas. Infekcija gali tykoti ir produkto gamybos vietoje, transportuojant, parduotuvėje ar ant šeimininkės stalo.

Šiuo atostogų ir iškylų metu itin atidžiai reikėtų rinktis maisto produktus, kuriuos imame į kelionę. Pirmiausia reikėtų atsisakyti pyragų, pyragaičių su kiaušinių putėsiais, pertepimais ar kremais, tai vieni grėsmingiausi žarnynui produktai. Negalima į kelionę pasiimti greitai gendančių produktų: pieno, mėsos, ypač karšto rūkymo produktų. Geriau rinktis šalto rūkymo mėsos gaminį. Virškinimo ligų nesukels džiovinti vaisiai, riešutai, džiūvėsėliai, riestainiai, sausainiai. Patariama atsisakyti gazuotų vaisvandenių. Troškulį numalšins mineralinis arba geriamas vanduo, kurio išgerti reikėtų per parą iki trijų litrų.

Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?

Rankas būtina plauti šiltu muiluotu vandeniu.

Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigę juos gaminti, reikia plauti rankas, stalus, indus, įrankius.

Pagaminto maisto niekada nedėti į indus, kuriuose buvo žali maisto produktai.
Jeigu nėra pakankamai indų, prieš dedant būtina kruopščiai išplauti.

Dažnai skalbti virtuvines pašluostes ir plaušines.

Pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikykite iki +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius, triušieną, smulkią žvėrieną - iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą - iki +7° C;

Stipriai sušaldytus produktus atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Būtina kuo greičiau suvalgyti ką tik pagamintą maistą, o jo likučius laikyti šaldytuve.

Nevalgykite žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos arba paukštienos.

Nevalgykite namie pagamintų konservų, kurių dangteliai išpūsti arba pažeisti.

Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams būtina kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą.


Parengė: Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro sveikatos edukologė Reda Gataveckaitė.

Naudota literatūra: ŠVSC vyriausioji apskrities epidemiologė Nijolė Urbanovičienė.